#129 (190) 9-16 , )*% 2011 ) . .% #%Z( % 3) # ( %)1 %...
Transcript of #129 (190) 9-16 , )*% 2011 ) . .% #%Z( % 3) # ( %)1 %...
robert sturua daqarTul-somxuriurTierTobebis
zogierTi Tavisebureba
9-16 agvisto 2011
#129 (190) 9-16 agvisto 2011 saxalxo moZraoba „samegrelos“ organo 30 TeTri
sergei kremliovi
beria _ XX saukunis
saukeTeso menejeri
Targmani roland jalaRaniasi4
iehj,eve11guri otobaia
monopolia _ korufciis cinikuri, Tavxeduri, boroti da mzakvruli sqema!monopolia (berZnulad monopolia): risame
warmoebis an gayidvis gansakuTrebuli ufleba, rac
ekuTvnis erT pirs, pirTa jgufs, an saxelmwifos. 2.
(gadataniTi mniSvnelobiT) upiratesoba, pirveloba
raime saqmeSi. 3. msxvili kapitalisturi
gaerTianeba, romelic warmoiSveba warmoebisa da
kapitalis koncentraciis safuZvelze meurneobis
romelime dargSi gabatonebisa da maqsimaluri
mogebis miRebis mizniT.
(ucxo enaTa leqsikoni).
mkiTxveli ukve mixvdeba, jer “moqalaqeTa kavSiris”,
Semdeg ki “nacionalebis” mier ucxoeTidan
saqarTveloSi importirebul romel ubedurebazea
saubari.
meoce saukunis oTxmocian wlebSi jer kidev “sab-
WoTa” sazogadoeba xSirad erToboda TamaSiT, romel-
sac erqva “monopolia”. specialur sabaraTe sqemebze
saxsrebad miniSnebuli firfitebis optimaluri gan-
lagebiT unda migeRwia warmatebisaTvis _ minimaluri
danaxarjiT unda ageSenebina mTeli qalaqi Tavisi
samrewvelo, saganmanaTleblo, kulturuli, jandacvis,
safinanso, samxedro, administraciuli, socialuri Tu
sayofacxovrebo struqturebiT.
amdenad, am TamaSma da socialisturi politekonomi-
is leqciebidan mosmenili sityva “monopolia” so-
cializmidan kapitalizmSi moulodnelad aRmoCenili
postsabWoTa sazogadoebisaTvis arc Tu avi JR-
eradobis mqone sityva gaxldaT.
magram, Turme, es mTlad ase rom ar yofila, rac
male sakuTar Tavze datexili ubedurebiT iwvnia
mTelma qarTvelma erma...
yvelaferi win iyo!
avadsaxsenebeli SevardnaZis epoqaSi arnaxul simaR-
leze avida korufciis maCvenebeli, romlis uvertiura
gaxldaT “TeTri melas” mier specialurad aRorZineb-
uli postkomunisturi kriminokratiisaTvis meurneo-
briobis sadaveebis gadacema, nomenklaturisaTvis
dausjelobis sindromis damkvidreba, saerTo ukon-
troloba da biznesSi dasaqmebuli nomenklaturosanTa
ojaxebis wevrebisaTvis usazRvro uflebebis micema.
maSin saqarTvelos ekonomika mTlad bolomde
“ganviTarebuli” ar iyo (mkiTxveli ise nu gamigebs,
rom TiTqos dRes dalagebuli da srulyofili
ekonomika gagvaCnia), magram eduard SevardnaZis mier
“qarTuli ekonomikis asaRorZineblad” “msoflio
bankidan” da sxva masonuri organizaciebidan xdeboda
uzarmazari saxelmwifo sesxebis aReba, romelic
TiTqmis mTlianad midioda krimonokratiis jibeSi
(es saZraxisi tendencia Seiqmna da gansakuTrebul
simaRleebze avida niko lekiSvilis premierobis
dros, rac “warmatebiT” gaagrZeles mas Semdeg
mosulma premierebmac) qveyanas ki xangrZliv (Tu
samudamo ara) kabalas uqadda. qveynis ekonomikas
aRorZinebisa araferi etyoboda, xelisuflebisa da
saeWvo reputaciis mqone komerciuli struqturebis
mier “dagoimebulma” xalxma ukanaskneli qoneba gamoi-
tana mSrali xidis bazrobaze gasayidad, raTa Sim-
SiliT ar amoZvromoda suli. SedarebiT win ki
wavida navTobkorporaciis biznesi, romelsac eduardis
ZmisSvili _ nugzar SevardnaZe flobda. ratomRac,
mxolod swored mas aRmoaCnda biznesis usazRvro
“niWi” da mokle xanSic iSovna aseulobiT milionebi,
SeiZina mravalsarTuliani saxli orTaWalaSi (axla
rom saqarTvelos finansTa saministroa ganTavsebuli,
vidre masac quTaisSi gadaitanen), Semosva Senobas
garSemortymul galavanze Sevardnebi da moawyo
Tanamedrove interieriT damSvenebuli ofisi. mxed-
velobidan mxolod is gamorCa, rom misi gvari ula-
mazes frinvel “Sevardens” ki ar ukavSirdeboda
(Tundac, rogorc SevardeniZe), aramed viRacasTan say-
aCaRod da saavkacod “Sevardnils” niSnavda, rasac
utyuarad adasturebs kidec misi biZis eduardis
mravalwliani “moRvaweoba”.
mokled, “Sevardnebisa da xalxis dayaCaRebis di-
dostatma” eduard SevardnaZem mravalgzis daadastura
Tavisi gvaris warmomavloba da masobrivi korufciiT
sayaCaRod Sevarda yvela qarTul ojaxSi da lamis
yuaze daiyvana erT dros ekonomikurad da socialurad
Zlieri saqarTvelo. misi politikuri da adminis-
traciuli Tavxedoba iqamdec ki mivida, rom erTxel
sajarod ganucxada mTel qarTvel ers: “saqme arc
ise cudaTaa, Tqven rom ggoniaT! korufcias frTxilad
unda movekidoT, radgan swored amis wyalobiT
uamravi qarTuli ojaxi irCens Tavso”!
Tumca, misi es gancxadeba bevrad ufro koreqtulad
da WeSmaritebismomcvelad gamoiyureba, maSindeli
kriminokratiis moqmedebis fonze, vidre dRevandeli
“nacionalebisa”, romlis “direqtori” saakaSvili
mTeli rixiT acxadebs, rom korufcia, Cveni ZalisxmeviT
saqarTveloSi sabolood aRmoifxvao. da es maSin,
roca qveyanas momakvdinebel metastazebadaa modebuli
saxelisuflebo biznesnomenklatura da korumpire-
buli umaRlesi xelisufleba xalxs yvlefs da
aRatakebs korufciis usazizRresi formiT _ sasic-
ocxlo sferoebis monopolizebiT!
dRes ukve lamis “nacionalTa” xelisuflebac ki
aRar uaryofs, rom benzinis biznesi mTlianad aqvs
Cagdebuli xelSi saakaSvilis ojaxs. swored erTi
adamianis, an adamianTa viwro wris boroti SeTqmulebis
Sedegia is, rom saqarTveloSi lamis erTi fasi aqvs
evropidan da azerbaijanidan Semotanil sawvavs, maSin,
roca azerbaijanSi erTi litri pirobiTi sawvavis
Rirebuleba mxolod 0-80 TeTrs Seadgens. es sakiTxi
xom dResaviT naTelia yvelasaTvis!
roca qarTvel xalxSi protestis grZnoba
xelketebiTa da xelTaTmanebiviT maTze morgebuli
“kanonebis” moSveliebiT Cakles, “nacionalebma” miaR-
wies imas, rom ukve Riad da daufaravad axdenen im
dargebis monopolizebas, romelic qarTveli xalx-
isaTvis sasicocxlo mniSvnelobis saarsebo wyyaros
warmoadgens. energomatareblebisa da sawvav-sacxebi
masalebis garda, saqarTveloSi srulad monopolize-
bulia farmakopreparatebiT, fqviliT, zeTiT, SaqriT,
mariliT, xorciT, ZexveuliT, qaTmis barklebiT,
egzotikuri xiliT, Tevzisa da xorcis konservebiT,
burRuleuliT, xil-bostneuliT, tkbileuliT da sxva
pirveladi moxmarebis sagnebiT vaWroba!
amas winaT TbilisSi gaZvirda samarSruto taqsiT
mgzavroba da xalxis protests meriam marTlac rom
Tavxeduri pasuxi gasca: kerZo struqturebs Cven ver
vakontrolebT da fasebsac isini Tavisi SexedulebiT
gansazRvraveno. saintereso ki is aris, rom yvela
samarSruto taqsze gaCnda mgzavrobis Rirebulebis
absoluturad erTnairi abra „0-80 TeTri“, rac imis
mimaniSnebelia, rom Rirebuleba erTma struqturam
daadgina da es struqtura qalaqis meriaa.
swored es gaxlavT monopoliis cinikuri forma!
Tavisufali konkurenciisadmi monopolisturi sax-
elisuflebo mafiis idiasinkrazia imiTac gamoixateba,
rom daundoblad sdevnian Telavel saxalxo mkurnal
biWiko (domenti) gagniZes, romelmac kibosa da sxva
mourCenel daavadebaTa wamali gamoigona da nobelis
premiaze wardgenis nacvlad dapatimrebas upireben
mas!
aseve mkacrad monopolizebulia qveyanaSi bitumis,
parfiumeriis, saamSeneblo da saremonto-mosapirkeTe-
beli masalebis Semotana, tualetis qaRaldiTa da
qaRaldis xelsaxocebiT mosaxleobis momarageba!
monopolizirebulia dedaqalaqSi avtomanqanebis
dayenebaze kontroli da avtomanqanebisagan xelisu-
fleba imden Tanxas iRebs, ramdenic moeprianeba!
xelisuflebis mier, aramc Tu monopolizirebuli,
aramed daurideblad okupirebulia qarTuli tele-
sivrce, reklamebiTa Tu politikur-apolitikuri seq-
torebiT!
kidev darCa rame?
rogor ara, kidev darCa, Tu darCa _ wyali, Suqi,
bunebrivi airi da gaRatakebul mosaxleobaze nagvis
gatanis usaSvelod gaberili xarjis dakisreba. ara
da, arc mTlad xumrobiT vityviT, rom damSeul
xalxs nagavSi gadasayrelad ukve aRaraferi rCeba,
radgan danakargis gareSe iTvisebs danasisxlad
nayid bostneulsa Tu xils...
monopolizebul seqtorebSi dominirebul
saqonelze fasebi ki regulirdeba ara sabazro
principebidan gamomdinare, aramed isini igegmeba
maRal saxelisuflebo kabinetebSi, ra Tqma unda, mx-
olod monopolistebis sasargeblod da xalxis
sazianod!
ase moxda mimdinare wlis zafxulis dasawyisSi,
roca xelisuflebam saqonlis dakvlisa da misi
sarealizaciod gatanis ufleba mxolod nataxtrisa
da TeleTis sasaklaoebs mianiWa, ramac myisierad
gamoiwvia saqonlis xorcis gaZvireba 50-70 procen-
tiT...
mokled, saqarTvelos araqarTul xelisuflebas
yvela qarTvelis jibeSi aqvs xeli Cayofili da ro-
gorc surs, ise afaTurebs. yvelaze didi ubedureba
ki is aris, rom xelisufleba am jibeSi imaze bevrad
nakleb Tanxas debs, vidre miaqvs!
seqtemberSi pensiebs 20 lariT vzrdiTo! _ lamis
gamoayrues yiJiniT mTeli samyaro, magram, amasobaSi
samomxmareblo kalaTa rom 50 larze metiT gazardes,
amaze krints ar Zraven.
da xalxis zombirebuli masa amas udrtvinvelad itans!
swored amiT gaTamamebuli mixeil saakaSvili
iZaxis _ saqarTveloSi korufcia sabolood aR-
moifxvrao, rasac brmad ukraven kvers da taSsac an-
gaJirebuli viTom arasamTavrobo organizaciebi da
qrTamze sulgayiduli ucxoeli eqspertebi!
ganukiTxaoba badebs monopolias, saxelisuflebo
Zaladobas, sabiujeto xarjebis gaumWvirvaled xarjvas
da sxva mraval ubedurebas. vidre saakaSvilis
xelisufleba boginobs, verasodes SevityobT Tu
gadamxdelis jibidan amoRebuli biujetidan ra
Tanxa daixarja „stingebisa“ da sxva avtoritetuli
Semsruleblebis Camoyvanaze SimSilisagan daosebul
qveyanaSi!
axla, isRa darCa, rom xelisuflebam Jangbadze
aiRos monopolia da sunTqvis reJimi dagviwesos!
Tu droze ar movalT gonze da Sesabamis daskvnebs
ar gavakeTebT, male albaT eg Savi dRec gagviTende-
ba!
r. jalaRania,„fazisis“ akademiis wevri
2Cven erTi patara mdinare gvyofs 3
saxalxo moZraoba „samegrelo“ da gazeTi„ilori“ ulocaven cnobil qarTvel politikoss, mecniersa da sazogado
moRvawes
baton aleqsandre WaWiasdabadebidan 51-e wels, usurveben janmrTelobas, bednierebas pirad
cxovrebaSi, dRegrZelobas da uSret
energias, raTa Cveuli SemarTebiT
gaagrZelos moRvaweoba saqarTvelosgamTlianebisaTvis
ilori2 9-16 agvisto 2011
robert sturuas da baia amaSukelis
dialogma saagento saqinformis saitze,
qarTul mas-mediaSi didi vnebaTaRelva
gamoiwvia. ufro sworad, erTma frazam
am dialogidan – saakaSvils imitom ar
uyvars qarTveli xalxi, rom qarTveli
sulac ar aris, somexiao. „liberasti“
garewrebi maSinve Tavs daesxnen maestros
da Seecadnen CaeqolaT is TavianTi
Rorisebri CliqebiT. sturuas es gancx-
adeba „mravalerovnuli saqarTvelos“
wevrma keTilma adamianebmac
gaaprotestes, romlebic TavianT war-
mosaxvaSi isev „xalxTa Zmur ojaxSi“ –
ssrk-Si cxovroben. reJisoris gamonaTq-
vamebma mZafri kritika daimsaxura somx-
eTis inteleqtualur wreebSic, razec
qvemoT gveqneba saubari. magram mTavari
es ki araa, aramed is, rom am istoriam
nebsiT Tu uneblieT gaaSiSvla realurad
arsebuli, magram miCumaTebuli (keTili
ganzraxvebis gamo) problema – kerZod,
qarTvelebis da somxebis mier erTmaneTis
aRqmis problema.
saqarTvelos da somxeTs Soris saek-
lesio ganxeTqileba, rasac adgili hqonda
me-7 saukuneSi, roca qarTuli eklesia
daadga qalkedonis saeklesio krebis
dadgenilebebis Sesrulebis gzas, xolo
somxebma ar miiRes monawileoba am kre-
baSi da monofizitebad darCnen, didi
mniSvnelobis mqone movlenaa am ori
xalxis cxovrebaSi. Tumca saeklesio
ganxeTqilebam rodi miiyvana mezobeli
da moZme xalxebi dapirispirebamde –
bevri magaliTi arsebobs amis Semdegac
qarTvelebsa da somxebs Soris Tanam-
Sromlobis da urTierTdaxmarebisa, rac
efuZneboda interesTa Tanxvedras. magram
am movlenam mainc gamoiwvia or xalxs
Soris garkveuli gaucxoeba. konfesiuri
gansxvaveba zemoqmedebas axdenda ori
sxvadasxva tipis koleqtiuri fsiqologi-
is Camoyalibebaze, gansxvavebuli
msoflmxedvelobis formirebaze. magram,
qarTvelebis da somxebis zogierTi
Taviseburebis axsna, gansakuTrebiT maT
mier erTmaneTis aRqmis konteqtsSi, Znelia
mxolod konfesiuri gansxvavebebiT.
Zalze dakvirvebul adamians – andrei
amalriks – romelmac breJnevis epoqaSi
saqarTveloSi da somxeTSi imogzaura,
STabeWdileba darCa, rom qarTvelebi da
somxebi or ZmasaviT arian, romlebic
mudmivad Cxuboben. msgavsi ram me
Semxvedria sxva arakavkasiel avtoreb-
Tanac, visac Cveni qveynebi mounaxulebia.
Zmoba Zmobad, magram ra aris mainc am
mudmivi davis arsi, romelsac ucxoelebi
amCneven da romelsac Cven – somxebi da
qarTvelebi – vaCumaTebT politkoreq-
tulobidan gamomdinare?
saqme isaa, rom am ori eTnosis urTier-
Tobebi didwilad ganpirobebulia maT
mier sakuTari istoriis mZafri gancdiT.
qarTvelebi da somxebi ara mxolod saT-
uTad epyrobian TavianT mravalsaukunovan
istorias, iseve rogorc bevri sxva xalxi
msoflioSi, aramed, SeiZleba iTqvas, cx-
ovroben am istoriiT. sabWoTa epoqaSi
istoria warmoadgenda erovnuli siamayis
mTavar sagans qarTvelebisTvis da somxe-
bisTvis, da es maSin, roca maT hqondaT
sakmaod ganviTarebuli ekonomika da cx-
ovrebis maRali done. igive viTarebaa am
mxriv dResac, roca aRarc ganviTarebuli
ekonomikaa da aRarc cxovrebis done. es
SeiZleba arc yofiliyo problema, magram
ori eris „istoriuli interesebi“ xSirad
gadaikveTeba xolme, Tanac sakvanZo sak-
iTxebSi – qarTvelebis da somxebis is-
toria xom metad mWidrod aris gadaxlar-
Tuli. amitom bunebrivia, istoriuli
faqtebis sxvadasxvagvari interpretacia
orive mxridan aRar rCeba mxolod spe-
cialistebis gansjis sagani, is ileqeba
ori xalxis cnobierebaSi.
am mocemulobas pirdapiri kavSiri
aqvs Tanamedrove politikasTan, ormxriv
urTierTobebTan. gamaRizianeblis rolSi
SeiZleba aRmoCndes ara mxolod javax-
eTis regionis an calkeuli taZrebis
„istoriuli“ kuTvnileba; aranakleb
sazogado-politikur mniSvnelobas iZens
qarTveli da somexi istorikosebis
tradiciuli kamaTi iseT sakiTxebze, ro-
goricaa bagratidebis warmomavloba, qar-
Tuli anbanis warmoSoba da sxva mravali.
ufro xSirad somexi istorikosebis pre-
tenziebi komikur xasiaTs atarebs, maTi
dausabuTeblobis gamo, Tumca zedmetad
emociuri reagireba qarTuli istoriuli
mecnierebis da sazogadoebis warmomad-
genlebis mxridan xSirad aranakleb
komikuri xdeba.
naTelia, rom erTic da meore mxarec
eTnikuri kategoriebiT azrovnebs. somxe-
bisTvis mniSvnelovania miniSneba maT
„uZvelesobaze“ da „kulturtregerul“
rolze kavkasiaSi („anbani Cven SegiqmeniT,
qristianobac mogeciT, Tbilisi Cven
avaSeneT da saerTod, yavis smac Cven
gaswavleT“). qarTuli inteligencia, rode-
sac uaryofs somxuri istoriuli mec-
nierebis argumentebs, romlis calkeuli
warmomadgenlebi iqamde midian, rom
leonardo da vinCisac somexad acxadeben,
sapasuxod Seaxsenebs somex kolegebs
imas, rom maT saerTod ar hqoniaT sax-
elmwifoebrioba me-11 saukunidan dawye-
buli, 1918 wlamde, da rom somxeTi
araerTxel yofila qarTuli samefos
SemadgenlobaSi, xolo somxebi stumarT-
moyvare qarTul miwaze saxldebodnen.
zemoT aRwerili situacia sulac ar
aris „sabWoTa produqti“. politizire-
buli polemika istoriul Temebze xSirad
warmoSobila qarTul-somxuri mezoblo-
bis xangrZlivi istoriis ganmavlobaSi,
Tumca is gansakuTrebiT gamZafrda me-19
saukunis bolos, nacionalizmis epoqaSi,
rac maSin mTels evropas iyo modebuli.
sabWoTa periodSi ki es „paeqroba“ la-
tentur xasiaTs atarebda, magram sulac
ar gamqrala.
postsabWoTa droSi istoriulma Tem-
atikam politikis konteqstSi ukve Tavi
iCina javaxeTis sakiTxis garSemo. ro-
gorc cnobilia, 1990-iani wlebis da-
sawyisSi, roca saqarTveloSi qaosi mefob-
da, regionis administraciul centr ax-
alqalaqSi, adgilobrivi TviTmmarTvelo-
bis Senobaze, somxuri droSa frialebda.
somexi mosaxleobis umravlesobas, ro-
gorc javaxeTSi, ise Tavad somxeTSi, mt-
kiced swams, rom es regioni istoriulad
somxuria. asea Tu ara sinamdvileSi,
axla ar gvainteresebs, mTavaria is, rom
istoriulma aspeqtma Tavi iCina konkre-
tul momentSi, da sruliad TvalsaCino
politikuri SedegebiT. saqarTvelom mx-
olod TandaTanobiT aRadgina kontroli
javaxeTze da aRkveTa garkveuli Zalebis
pretenzia mxaris politikur-kulturuli
avtonomiis Sesaxeb. rogorc ukve vwerdi
saagento “regnumisadmi” micemul erT-
erT interviuSi, saqarTvelo separatizmis
gaRvivebisgan javaxeTSi ixsna somxur-
azerbaijanulma SuRlma (Tumca, SesaZloa,
igive iTqvas qvemo qarTlis regionzec,
sadac azerbaijanelebi cxovroben).
istoriuli aspeqtis meore mxare,
romelic zegavlenas axdens Tbilissa
da erevans Soris politikur urTier-
Tobebze, aris calkeuli taZrebis
kuTvnilebis sakiTxi (qarTuli Tu somx-
uri eklesiebis mier), da somxuri eklesiis
iuridiuli statusi saqarTveloSi. am
sakiTxebs aranaklebi feTqebadsaSiSi po-
tenciali aqvT, vidre teritoriul davebs.
amaze metyvelebs qarTuli sazogadoebis
araerTgvarovani, rbilad rom vTqvaT,
reaqcia saqarTvelos parlamentis mier
religiuri gaerTianebebis Sesaxeb kanonis
miRebaze, rasac ewinaaRmdegeboda qar-
Tuli marTlmadidebeli eklesia. sakmaod
mZafri reaqcia gamoiwvia somxuri saek-
lesio delegaciis, cota ar iyos, „mim-
wolma“ qcevam. es viziti ar dasrulebu-
la warmatebulad da saqarTveloSi
negatiurad iyo aRqmuli. qarTuli sam-
Rvdeloebis garkveuli nawili, magaliTad,
meufe zenonis saxiT, Tvlis, rom parla-
mentis mier kanonis miReba warmoadgens
„somxuri eklesiis gamarjvebas“ qar-
Tulze. aseve miiCnevs qarTuli sazoga-
roebriobis mnivnelovani nawilic. Zneli
araa imis mixvedra, rom saeklesio qonebis
flobis sakiTxma SeiZleba kidev ufro
gaaZlieros vnebaTaRelva, radgan swored
mxareebis mier erToblivi istoriis
„konkurentuli“ aRqma ar aZlevs maT
saSualebas, wavidnen gonivrul kompro-
misebze. rac Seexeba saqarTvelos, Semi-
Zlia vamtkico mxolod Cemi dakvirvebis
safuZvelze, magram dabejiTebiT: qarTuli
sazogadoeba mzad aris wavides
gacilebiT met daTmobebze, vTqvaT, afx-
azebis mimarT, romlebTanac omi gvqonda,
vidre somxebis mimarT (kidev erTi sain-
tereso faqti: afxazeTis omis
gaxsenebisas saqarTveloSi gansakuTre-
bul siZulviliT moixsenieben ara imde-
nad afxaz mebrZolebs, da TviT momaval
Crdilokavkasiel teroristebs, aramed
bagramianis saxelobis somxur batalions.
SesaZloa, es SenaerTi gamoirCeoda kidec
sisastikiT, magram problema aq ufro
metad imaSia, rom is dakompleqtebuli
iyo eTnikuri somxebiT). amis axsna
TiTqmis SeuZlebelia, Tu ara imiT, rom
mxareebi erTmaneTs uyureben istoriis
prizmaSi da ara Tanamedroveobis da
racionaluri interesebis gaTval-
iswinebiT.
ase rom, rober sturuasTan dakavSire-
buli SemTxveva arc kerZoa da arc
eqskluziuri, is asaxavs realurad arse-
bul problemas, riTac unda dakavdnen
politikis eqspertebi. reaqcia somxur
presaSi sturuas gamonaTqvamebis Sesaxeb
(magaliTisTvis viRebT grigor aganianis
statias JurnalSi „erovnuli idea“)
qarTveli eqspertebisTvis sayuradReboa
ara mxolod imiT, rom davakvirdeT, Tu
rogor reagireben somexi eqspertebi ama
Tu im gancxadebaze saqarTvelodan, aramed
im mizeziTac, rom vicodeT, ra warmod-
genebi aqvT maT saqarTveloze. aganianis
zemoTaRniSnuli statia am kuTxiT sain-
tereso momentebs Seicavs.
g. aganianis statiaSi „ratom uyvars
robert sturuas SuSaniki da ratom
srulebiT ar uyvars mixeil nikolozis
Ze“ Tavmoyrilia mravali is stereotipi,
romlebic arsebobs somxur sazogadoe-
baSi saqarTvelos mimarT. amave dros,
statia ar aris gaJRenTili apriori an-
tiqarTuli suliT, da bevri qarTveli
avtoris naSromisgan gansxvavebiT, rom-
lebic mZafrad gamoexmaurnen qarTul
da somxur eklesiebs Soris gamarTul
molaparakebebs, somexi avtori adekvaturi
da akademiuric ki rCeba.
pirveli, rac am statiidan Cans, isaa,
rom qarTul eTnikur mravalferovnebas,
anu qarTuli subeTnosebis arsebobas
(qarTlelebis, romlebsac avtori Sec-
domiT uwodebs qarTvelebs, kaxelebis,
imerlebis da a.S.) somxeTSi negatiurad
aRiqvamen, miiCneven raRac problemad,
romelic qarTvelebis gaRizianebas iwvevs
da TiTqos amaSi isini somxebs
adanaSauleben. CemTvis, da vfiqrob Zalian
bevri qarTvelisTvis, amgvari (sub-)eT-
nikuri mravalferovneba misasalmebelia,
radgan is amdidrebs qarTvel xalxs, da
istoriuladac, sruliad SesaZlebelia,
rom swored aman gadaarCina saqarTvelo
– roca gareSe agresorebis zewola
modioda qarTlis samefoze, kaxeTi mSvi-
dobas inarCunebda da piriqiT, roca
qarTlSi mdgomareoba wynardeboda, kaxeTi
iRebda Tavis Tavze ZiriTad dartymas
da a.S. es Cemi piradi hipoTezaa, magram
nebismier SemTxvevaSi qarTuli eTnosis
araerTgvarovneba gamonaklisi araa; vTq-
vaT, bavarielebs da brandenburgelebs,
Svabebs da qvemo saqsonelebs Soris
TvalSi sacemi gansxvavebia, magram isini
erTian germanel ers Seadgenen da es am
eris plusad iTvleba. somxur politikur
azrovnebaSi ki dadebiT movlenad miiCneva
eTnikuri erTgvarovneba.
meore. somxuri politikuri azri na-
cionalistebad da armenofobebad aRiq-
vams me-19 saukunis meore naxevris qarTv-
el ganmanaTleblebs da sazogado moR-
vaweebs, pirvel rigSi, ilia WavWavaZes da
akaki wereTels. es axali ambavi araa, ma-
gram es momenti unda gvaxsovdes.
qarTvelebisTvis saTayvano avtorebi
Cveni mezoblebisTvis „persona non
grataa“. Tu ratom aris ase, calke gansax-
ilveli Temaa, magram faqtia. aganiani
maT gvarebs rusulad patara asoTi wers,
xolo sityva ganmanaTlebels brWyalebSi
svams, rac mianiSnebs mis damokidebule-
baze am adamianebis mimarT.
mesame. somxeTSi gavrcelebulia azri
(aganiani am SemTxvevaSi marto namdvi-
lad ar aris), rom qarTul inteligen-
cias erTgvari Suri aqvs somxebis mi-
marT: „dawyebuli me-19 saukunidan, roca
daiwyo qarTuli inteligenciis
formireba, Suris da armenofobiis Wia
dasaxlda, pirvel rigSi, WavWavaZeebisa
da wereTlebis gulebSi, romlebic Tavis
Tavs „ganmanaTleblebad“ acxadebdnen,
da maT mimdevrebSi“. cota gaugebaria,
riT aris gamowveuli qarTuli Suri
somxebis mimarT, albaT, mxedvelobaSi
aqvT somxebis mdidari savaWro klasis
arseboba tiflisSi. magram ilia
WavWavaZe, akaki wereTeli da maTi
uaxloesi TanamebrZolebi ar iyvnen
maincdamainc Raribi adamianebi, maS
ratom unda hqonodaT maT Suri somxebis
mimarT? albaT, igulisxmeba ara qarTuli
inteligencia, aramed qarTveli xalxi
mTlianobaSi. Cven ar SevudgebiT aq
somex avtorTan diskusias, miviRoT es
azri, rogorc mocemuloba, rogorc
stereotipi, romelic arsebobs somxeTSi.
Tumca SevniSnavT, rom analogiuri Sexed-
uleba arsebobs saqarTveloSi – rom
somxebs SurT qarTvelebis. b-ni aganiani
odnav gaerTo da sxva somxuri
stereotipebic CamoTvala, romlebic
qarTvelebis mimarT arsebobs: „ratom
aris, rom qarTveli glexebis 70-80 %
ymaa, xolo somxebi – ara? ratomaa
Tbilisis mosaxleobis didi nawili
somexi? ratom ar hyavda ori saukunis
ganmavlobaSi qarTlis dedaqalaqs
qarTveli qalaqis Tavi?“… albaT, es
faqtebic iwveven qarTvelTa Surs, magram
somxebs SurT is (qarTuli versiiT),
rom maT TiTqmis ar hyavdaT sagvareulo
aristokratia, ar hqondaT saxelmwifoe-
brioba, mTlianad dakavebuli iyvnen
vaWrobiT, anu „vaWrukanebs“ warmoad-
gendnen, maSin roca qarTvelebs „mebr-
Zolebad“ saxeli hqondaT moxveWili
kavkasiaSi. somxuri samxedro aris-
tokratia (magaliTad, arRuTinski, bebu-
Tovebi) Camoyalibda swored mefe erek-
les karze. aganians polemikur aRelve-
baSi daaviwyda is, rom aRmosavleT
saqarTvelos sulac ar marTavdnen
gamuslimebuli „mefukebi“ 1801 wlamde,
anu ruseTTan SeerTebamde. erekle meore
marTlmadidebeli qristiani iyo da
mefed ekurTxa, rogorc qristiani mefe,
is aqtiurad ereoda iranis Sinaur
saqmeebSi (Sahad gaxdomaSi swored qris-
tianulma rwmenam SeuSala xeli – amaze
wers im epoqis erT-erTi ingliseli
mogzauri) da aravis mona ar iyo.
somxebis muslimi mbrZaneblebi erevnis
da yarabaRis saxanoebSi erekles
vasalebi iyvnen. gamodis, rom Tu erekles
CavTvliT iranelTa monad, somxebi gamodi-
an erekles monebis monebad. ai es SurT
somxebs qarTvelebis – vimeoreb, qarTuli
versiiT (da kacma rom Tqvas, logikiTac
– vaRiareb, Tunda eWvmitanili viqne
araobieqturobaSi da „proqarTvelobaSi“).
ai ZiriTadi momentebi stereotipul
azrovnebaSi erTmaneTis mimarT, rac Sei-
Zleba davinaxoT aganianis statiaze
dayrdnobiT. rogorc Cans, urTierTaRqma
ganpirobebulia istoriiT, da Tuki ara-
politkoreqtuli viqnebiT da i. stalins
davesexebiT, somxebs axasiaTebT „avadmy-
ofuri istorizmi“ (citata aRebulia
akademikos niko berZeniSvilis Canawere-
bidan qarTveli istorikosebis arafor-
maluri Sexvedris dros stalinTan 1945
wlis Semodgomaze. qarTuli teqsti ix.).
Tumca arc qarTvelebi akleben.
magram statiis mTavari azri mdgo-
mareobs SemdegSi – saqarTveloSi arse-
bobs „antisomxuri marazmi“, „qronikuli
da ganukurnebeli armenofibia“. me Cemi
mxridan mTlianad veTanxmebi amas! somxur
marazmze, romelic mdgomareobs imaSi,
rom gamoacxadon nebismieri met-naklebad
cnobili pirovneba „somexad“, Tuki eWvi
arsebobs, rom am pirovnebas wveTi sisxli
mainc urevia somxuri, qarTvelebi pa-
suxoben msgavsi marazmiT – yovel aseT
adamians „somexad“ acxadeben, Semdeg ki
swyinT, rom qarTuli istoriis gamoCenil
moRvaweTa naxevars Cveni mezoblebi Ta-
vianT marazmSi „somexad“ moixsenieben,
xolo qarTul eklesiebze weren, rom
isini „somxurebia“, Tuki maT kedlebze
erTi somxuri aso mainc aRmoCndeba.
mtkivneuli wasakiTxia amgvari ram: „Cveni
qarTveli „megobrebis“ azriT, somexad
yofna an somxuri fesvebis qona Zalian
waagavs keTrovnad yofnas“,… vaRiaroT,
Zvirfaso Tanamemamuleebo, qarTvelebo,
rom xSirad marTlac ase xdeba! parado-
qsia – Sereuli qarTul-somxuri qor-
winebebi sakmaod xSiria, magram somxebis
miuRebloba aseve gavrcelebulia. am
faqts komentaris gareSe davtoveb, Tumca,
gansakuTrebiT rusulenovani mk-
iTxvelebisTvis, davamateb, rom mixeil
saakaSvilis babua marTlac iyo Cawerili
somxad da atarebda gvars saakovi. CemTvis
es faqti arafers cvlis – mimaCnia, rom
saakaSvils iseve fexze hkidia somxebi,
rogorc qarTvelebi, magram es ukve sul
sxva istoriaa.
rac Seexeba konkretulad robert
sturuas, misi gamonaTqvamebi saakaSvilis
Sesaxeb, albaT ufro Savi iumoria, romel-
ic ver gaigo verc aganianma, verc
„mravalerovanma saqarTvelom“ da miT
umetes, verc qarTvelma svav-liberastebma.
amaT oRond sababi mieci, da siamovnebiT
daZiZgnian nebismier „antisaakaSvilur
elements“, gansakuTrebiT Tu es pirovneba
iseTi masStabisaa, rogorc robert stu-
rua. ra Tqma unda, rTulia iumoris, xum-
robis axsna, misi „daReWva“ yvelasTvis.
me piradad gulianad gamecina, roca war-
movidgine konkretuli situacia: kore-
spodenti sturuas usvams kosmiuri
masStabis SekiTxvas – ratom sZuls
prezident saakaSvils sakuTari, qarTveli
xalxi? batonma robikom, ra Tqma unda,
seriozuli saxis SenarCunebiT, am kosmiur
kiTxvaze martiv da momakvdinebel pasuxs
miagno – is xom somexia, ratom unda uy-
vardes qarTvelebi?
ar gecinebaT? maSin CaTvaleT, rom am
adgilas „smailiki“ davamate.
xolo qarTvel da somex eqspert-
politologebs, albaT, droa movuwodoT,
rom miexedos „uxerxul“ sakiTxebs da
mSvidad, adamianurad daiwyos msjeloba
tabudadebuli Temebis Sesaxeb. radgan
Tuki garkveul Temas tabu edeba akademi-
ur wreebSi, is mainc gamodis gareT,
magram ukve sxvagvari, gadagvarebuli da
amitomac saSiSi formiT.
gulbaaT rcxilaZe
evraziis institutis
direqtori
robert sturua da qarTul-somxuri urTierTobebis zogierTi Tavisebureba
ilori 39-16 agvisto 2011
Cven erTi patara mdinare gvyofs
ra ician afxazma axalgazrdeb-
ma saqarTveloze; ra uTxra
saakaSvils wlebis win da riTi
emuqreba afxazeTs ruseTi. am da
sxva sakiTxebTan dakavSirebiT
“interpresniusi” zurab aCbas sax-
elobis organizaciis _
“msoflio Zaladobis gareSe”
Tavmjdomares, soxumis univer-
sitetis profesors, afxazi
erovnebis qalbatons dalila
filias esaubra.
_ qalbatono dalila, Tqven
uSualo Sexeba gaqvT afxaz stu-
dentebTan, ra ician maT
saqarTveloze da saerTod aqvT
Tu ara raime informacia?
_ Cven Zalian, Zalian cudad
rom vicnobT erTmaneTs, es Tval-
naTliv Cans maSin, roca saubars
viwyebT universitetis auditorieb-
Si; igive Cans arasamTavrobo or-
ganizaciebSi Cvens mier diskusiebis
mowyobis dros. roca sakiTxi dgeba
da ismeba kiTxva, rogorebi arian
qarTveli axalgazrdebi, irkveva,
rom maTi asakis afxazma axal-
gazrdebma maTze araferi ar ician.
Cven aranairi informacia ar gag-
vaCnia erTmaneTze.
_ ras gulisxmobT?
_ roca erTmaneTs afxazebi
da qarTvelebi vxvdebiT an saer-
TaSoriso organizaciebTan aris
Sexvedra, bevrjer vambobT _ mod-
iT, SeveSvaT politikas, gavigoT,
orive mxares rogor cxovrobs
axalgazrdoba? aRmoCndeba, rom
politikur viTarebaze ufro meti
viciT, magram ras akeTeben
qarTveli axalgazrdebi, ra xdeba
qarTul kulturaSi, mecnierebaSi,
sportSi, amaze warmodgena ar gag-
vaCnia... darwmunebuli var, aseve
araferi ician saqarTveloSi, afx-
az axalgazrdebze, maT miRwevebze
an saWiroebebze, sxva sferoebSi
arsebul viTarebaze. ukve meram-
dene welia, aranairi informacia
erTmaneTze ar gvaqvs, arafers
vambob pirad Tu koleqtiur
urTierTobebze. Zalian samwuxa-
roa.
_ sadamde SeiZleba migviyvanos
am gaTiSulobam?
_ es yvelaferi uaryofiTad
aisaxeba Cvens kulturebze. rac
ar unda xdebodes politikaSi, me
yovelTvis vambobdi da vambob,
rom saqarTvelo Tavis terito-
riaze cxovrobs, afxazeTi _
Tavisaze. arc erTi maTgani Tavis
teritorias ar datovebs da arsad
ar wava. erTi patara mdinare gvy-
ofs da rac ar unda myarad Cavke-
toT sazRvari, zecamde mainc ver
CavketavT. afxazebi da qarTvelebi
TanamezoblobisaTvis da Tanacx-
ovrebisaTvis varT Seqmnilebi.
sul rom araferi ar vakeToT, es
Caketili karebi odesme TavisiT,
bunebrivad gaiReba, radganac Cven
mezoblebi varT. rac ufro adre
vipoviT urTierTmisaReb, adamianur
da keTilganwyobil tons urTier-
TobebSi, miT ufro male daiwyeba
urTierTdaaxloebis procesi.
_ rogor perspeqtivas xedavT,
am mxriv?
_ Cven yvelani gamovediT sab-
WoTa mundiridan da afxazeTis
sazRvars gareT vurTierTobT
sxvebTan, rusul enaze. vici, rom
saqarTveloSi axla Zalian in-
tensiurad mimdinareobs in-
glisuri enis programa, rac afx-
azeTSi ar aris. magram mTavari
es ki ar aris, mTavari is aris,
rom, rac ar unda kargad
viswavloT inglisuri (rac Tavis-
Tavad urigo saqme ar gaxlavT),
es adamianebis imdenad mcire pro-
centma icis afxazeTSi, xelsayre-
li Cvens urTierTobebisTvis
namdvilad ar aris. me ar vici, ra
iqneba momavalSi, magram jerjer-
obiT asea. roca saakaSvili movida
prezidentad, SevxvdiT konferen-
ciaze avstriaSi, masTan erTad
iyo xaindrava, gaCeCilaZe... yvelani
ar maxsovs. vkiTxe maT, rogor
aewyoba Cveni urTierTobebi?
saakaSvilis xelisuflebaSi
mosvlis Semdeg didi imedi gvqon-
da, rom raRac Seicvleboda, magram
mere mivxvdi, rom saqarTvelos
politika da qarTveli eris
midgomebi sxvadasxvaa. vxedavT,
rasac akeTeben qarTveli poli-
tikosebi da amiT Cveni simpaTia
qarTuli saxelmwifos mimarT ar
izrdeba. saakaSvili, Tavis gancx-
adebebSi, axali wlis aRniSvnas
xan soxumSi, xan biWvinTaSi apirebs,
risic afxaz xalxs eSinia, eSiniaT,
rom isev omi daiwyeba. roca part-
nior qarTul organizaciebs
vxvdebiT an afxazeTSi Camodian,
gveubnebian, afxazeTi xom okupire-
buli teritoriaa? qarTveli eri
xom ganaTlebuli eria, CaixedeT
nebismier leqsikonSi, enciklope-
diaSi da naxeT, ra aris okupacia.
es aris ucxo teritoriis Zal-
adobrivad dapyroba.
_ es Zalian aqtualuri Temaa
aramarto saqarTveloSi, aramed
mis sazRvrebs gareTac. miiCnevT,
rom afxazeTi okupirebuli ar
aris?
_ roca agvistos movlenebis
dros, 2008 wels soxumis ports
moadga rusuli samxedro gemebi,
iciT, mTeli soxumi iq idga da
tiroda, maT Soris mec. erTader-
Ti, rasac im dros vambobdiT, es
iyo sityvebi _ nuTu omi ar iqne-
ba?! es iyo yvelaze mTavari, radgan
omi CvenTvis didi tragedia iyo.
TiTqmis aRar darCa axalgazrda
elita 90-ian wlebSi. 5-6 aTasi
adamianis sikvdili 100-aTasiani
erisaTvis Zalian didi cifria;
ramdeni darCa invalidi da
gaubedurebuli... kidev erTi omi
afxazi eris dasasrulia! amitomac
gveSinia saSinlad da xSirad vam-
bob, rom rusul gemebTan da
rusul blok-saguSagoebTan er-
Tad vxedav omis gareSe cxovrebis
SesaZleblobas.
_ Tumca, aseTi mcire erisaTvis
aranakleb saSiSia asimilacia da
TviTmyofadobis dakargva. miT
umetes, iseTi didi qveynis frTe-
bqveS, rogoric ruseTia.
_ diax, geTanxmebiT. ra Tqma
unda, mcire erebi yovelTvis
riskis qveS arian, miT umetes Cven,
100-aTasiani afxazi eri. Cven Za-
lian gveSinia asimilaciis. sofel-
Si gavizarde da amboben, rom arc-
Tu cudad vici mSobliuri ena,
saerTod es aris erTaderTi ena,
romelic Zalian kargad vici, meore
adgilzea rusuli. magram me vxe-
dav rogor saubroben Cemi naTesavi
axalgazrdebi, Cemi studentebi. ar
meSinia enis gaqrobis, magram
vgrZnob, rom enis codnis xarisxi
Zalian cudia. sxva didi erebis-
agan gansxvavebiT, CvenTvis mSobli-
uri ena gansakuTrebuli
mniSvnelobis matarebelia. xSirad
gveZaxian _ garusdiT, garusdiT,
garusdiTo! diax, amis saSiSroeba
aris, magram ratom xdeba es?
pirveli, rusulenovani sainfor-
macio arealia da meore _ raode-
noba. Zalian xSirad momyavs erTi
rusi filosofosis gamonaTqvami,
romelic 1915 wels bolSevizmis
siZulvilis gamo, sazRvargareT
wavida. man 1949 wels dawera sta-
tia saxelwodebiT: “riT emuqreba
msoflios sabWoTa kavSiris
daSla?”. iq aris erTi gamonaTq-
vami, romelic me Zalian momewona.
yuradReba miaqcieT. is statiaSi
ganixilavs, ra aris rusuli ena,
ra aris slavuri. wers, rom isto-
riaSi Zalian bevri faqtia, roca
slavebisgan gansxvavebiT, evro-
pelebi, sisxliT da xmliT
cdilobdnen amoeZirkvaT religia
da erovneba, rusebi ki amas aras-
dros akeTebdnen, ratom? ara im-
itom, rom isini yvelaze humanurebi
arian, aramed imitom, rom maT
nacvlad amas maTi simravle
akeTebdao.
_ ganixileba Tu ara afxazur
sazogadoebaSi, saqarTvelos aRi-
arebis SemTxvevaSi, romelzec er-
Teuli adamianebi alaparakdnen
saqarTveloSi Riad, devnilebis
dabrunebis an Tanacxovrebis sak-
iTxebi? vici, rom didi dabneu-
loba mohyva Tavis droze ruseTis
mier afxazeTis aRiarebas, aris
ki dRes afxazeTi saqarTvelos
mxridan aRiarebisaTvis mzad?
_ Zalian rTuli SekiTxvaa.
daviwyeb ruseTis mier aRiarebis
sakiTxiT, es marTlac didi
moulodneloba iyo. radgan
ruseTi yvela valdebulebas pir-
naTlad asrulebda, afxazeTis
blokirebis TvalsazrisiT. yve-
laze saSineleba is iyo, rom ma-
makacebs 16-dan 60 wlamde sazR-
varze ar atarebdnen. arafers
vambob imaze, rom Sidsze Semowme-
bis mizniT, qalebs sazRvarze
sisxlis sinjs gviRebdnen da a.S.
mokled, ra ar gadavitaneT da ra
ar gadavlaxeT. rom giTxraT,
ruseTis aRiareba eiforia iyo,
igivea, rom araferi giTxraT, es
iyo auwereli zeimi. aRiarebis
meore dRes Cemi mezobeli miyve-
boda, rom Turme mis win, mSvidobis
prospeqtze ori somexi midioda
da erTmaneTs wina dRis STabe-
Wdilebebs uziarebdnen. erT maT-
gans uTqvams, RmerTo, ras akeTebd-
nen guSin afxazebi, kidev kargi
maT atomuri bombi ar aqvT, Torem
aucileblad gaisrodnen, sxva
yvela tipis iaraRi gamoiyeneso.
ara mxolod elita, aramed Zalian
bevri adamiani dRes ambobs, rom
mSvidoba afxazeTSi SesaZlebelia,
mxolod saqarTvelos mxridan
aRiarebis Semdeg. magram Tu es
odesme moxdeba, win unda uZRodes
Zalian didi samuSao, Tu es
gaazrebuli gadawyvetileba iqneba
da ara _ aucilebloba. sxva sak-
iTxia materialuri Rirebulebebi,
sxva sakiTxia is, rom bevri ram
ganadgurebulia. afxazeTSi, jer
kidev omis dros muSaobda iuris-
tebis didi jgufi, axlac midis
muSaoba imaze, Tu ra dakarges da
gadaitanes adamianebma. afxazuri
sazogadoebis saSualo fenas Tu
aviRebT, isini ar arian qarTveleb-
Tan TanacxovrebisaTvis mzad.
_ didia danakargi qarTul
mxaresac...
_ geTanxmebiT, geTanxmebiT...
nebismier omSi danakargi or-
mxrivia. rogorc qarTveli deda
itanjeba Svilis dakargviT, ise
itanjeba afxazi dedac. Cven xSir-
ad gviwevs “dedaTa moZraobasTan”
Sexvedra, romlebmac omSi Svilebi
dakarges. 15-16 marts maTTan erTad
moviwvieT axalgazrdebic, rom-
lebmac aseve dakarges mamebi, Zmebi,
naTesavebi... movidnen ojaxebi, es
CvenTvis Zalian rTuli Sexvedra
iyo da meSinoda, radgan ar vico-
di, rogor Catardeboda. dedebi
mohyvnen TavianT vaJebze, rogorebi
iyvnen isini, sad swavlobdnen, ro-
gor swavlobdnen. uxmod ijda
mxolod erTi Saosani, romelmac
ori Svili dakarga omSi. esma
jikirba, Tqveni kolega, Sexvedris
dawyebidanve tiroda, radgan misi
ojaxi aZiubJaSi mTlianad
gaanadgures _ deda, mama, da, bebia,
babua... gadawves saxli, Tu sxva
ram.. diax, samwuxarod, ase iyo.
dialogis procesSi moxda ise,
rom me mivmarTe maT _ vici, rom
Tqven dakargeT yvelaze Zvirfasi,
rac gagaCndaT, Tqveni Svilebi;
Tqvens win sxedan axalgazrdebi,
romlebic arian maTi Tanatolebi,
Tqven bevrs laparakobT, rom
qarTvelebTan aranairi kavSiri
ar unda iyos, rac ufro viketebiT,
rac ufro metad vwamlavT erT-
maneTs, es ukve gamoucxadebeli
omia, Tqven gindaT rom es axal-
gazrdebi daiRupon-meTqi? iciT,
am frazis Semdeg saubarma saer-
Tod sxva Sinaarsi SeiZina, maT
Tqves, rom aucilebelia
qarTvelebTan Sexvedra, rom unda
visaubroT saerTo problemebze,
mSvidobaze, imaze, rom omi ar
unda iyos. Sexvedris bolos is
Saosani mdumare qalbatonic movi-
da da miTxra, rom veTanxmebi imas,
rac iTqvao, ubralod, saubris
dros tirils viwyeb da amitomac
arafers vlaparakobo. problema
imaSia, rom elitac, arasamTavroe-
bic Zalian cotas vmuSaobT, ase
vTqvaT, saSualo fenis adamianeb-
Tan. ar mivdivarT, ar vuxsniT
maT, rom kidev erTi omi aravis
unda da isini gaigeben Cvens gza-
vnils, rom mSvidoba unda dam-
yardes. unda gamoviyenoT es or-
mxrivi survili da viaroT win.
_ anu progress qarTul-afx-
azur urTierTobebSi, miuxedavad
imisa, rom omis Semdgom mravali
weli gavida, ver xedavT?
_ ara, miT umetes politikur
urTierTobebs Tu aviRebT. erT-
erT qarTul-afxazur Sexvedraze
sqemas vakeTebdiT imaze, Tu ras
sTavazobda saqarTvelo afxazeTs
da piriqiT _ afxazeTi saqarTve-
los, da erTma qarTvelma monaw-
ilem Cailaparaka _ RmerTo, ram-
deni ram gagviSvia xelidan! iciT,
rom 1995-96 wlis Semdeg, ori-sami
wlis ganmavlobaSi rogori mo-
mentebi iyo, roca mokavSire an
konfederaciul saxelmwifoze,
sxva formatze iyo saubari. yvela
winadadeba da SesaZlebloba ig-
norirebuli iqna saqarTvelos
mxridan da maTi pozicia SeCerda
mxolod gafarToebuli avtonomi-
is formatze, afxazeTTan mimar-
TebaSi. samwuxarod, es yvelaferi
inerciiT dagrovda, dagrovda da
mivediT iqamde, sadac varT. Zalian
didi gavlena am urTierTobebze
iqonia 1998 wlis maisis kodoris,
samxreT oseTis movlenebma. me
ar vsaubrob, rogor da ra iyo, ma-
gram getyviT, rom es iyo muxruWi,
ufro da ufro aqrobda prob-
lemis gadawyvetis Sansebs.
_ roca afxazeTze da am kon-
fliqtebis gadawyvetazea saubari
saqarTveloSi an mis farglebs
gareT, yovelTvis keTdeba aqcenti
ruseTis faqtorze. Tqven rogor
fiqrobT, gansazRvravs Tu ara es
momenti procesebis warmatebas
an warumateblobas?
_ mec xSirad mesmis, moskovis
xeli, moskovis xeli... adamiani
fsiqologia isea mowyobili, rom
sakuTar problemebSi mudmivad
eZebs damnaSaves. me saerTod ar
vcdilob ruseTis dacvas, magram
minda visaubro realobaze. minda
moviyvano rusi analitikosebis
azri, roca ekiTxebian, vis kandi-
daturas uWers moskovi mxars?
pasuxi erTmniSvnelovnad iden-
turia _ visac moskovi daJinebiT
SesTavazebs am patara ers, imas
afxazebi aucileblad CaZiraven.
es 2004 wels Catarebulma
arCevnebmac aCvena, mowodebam, rom
yvelas mxari unda daeWira raul
xajinbasaTvis, mas amiT daTvuri
samsaxuri gauwies da faqtobrivad
gawires, rogorc politikosi. ab-
soluturad sapirispiro arCevani
gaakeTa xalxma. Zalian xSirad
vfiqrob Tavad da aseve xSirad
mekiTxebian axalgazrdebi am
damokidebulebaze. afxazuri
politikuri kultura ar aris
evropuli, is tradiciebidan, sazo-
gadoebidan, eridanaa wamosuli
da ver aitans Zaladobas. dRevan-
deli erovnuli ganwyoba aseTia
_ ar gvinda mbrZanebloba!
ruseTis politikuri elita didia
da mravalveqtoruli, amitom yvela
SemTxvevaSi bevrs eqneba Tavisi
interesebi yvela droSi. zogi
politikosi afxazeTSi advilad
samarTavia, zogi _ rTulad. ra
Tqma unda, yvelas unda xelSi
hyavdes advilad samarTavi adami-
ani. xalxis ganwyobas gaaCnia, vis
airCeven amjerad, magram faqtia,
rom ruseTis mier Tavsmoxveul
kandidats arCevnebze mxars aravin
dauWers.
interpresniusi
girgvlianis saqmeze
evrosasamarTlos
gadawyvetilebis gasaCivrebis
vada iwurebasaqmeze „enuqiZe da girgvliani saqarTve-
los winaaRmdeg“ adamianis uflebaTa evrop-uli sasamarTlos 2011 wlis 26 aprilisgadawyvetilebis did palataSi gasaCivrebisvada dRes iwureba.
rogorc girgvlianebis ojaxis advokatmadaviT jandierma Jurnalistebs ganucxada,Tuki dRis bolomde evropuli sasamarTlossamdivno ar miiRebs erT-erTi mxaris moTx-ovnas – miRebuli gadawyvetileba gadasin-jos 17 mosamarTlisgan Semdgarma didmapalatam, igi kanonier ZalaSi Seva da sax-elmwifos misi aRsrulebis valdebulebawarmoeSoba.
„palatis gadawyvetilebis gasaCivrebisSemTxvevaSi, misi gansaxilvelad daSvebaavtomaturad ar xdeba. Tavdapirvelad xuTi
mosamarTlisgan Semdgari kolegia im-sjelebs, unda iqnes Tu ara ganxilulisaCivari didi palatis winaSe. kerZod, mom-Civanma an saxelmwifom, romelic asaCivrebspalatis mier miRebul gadawyvetilebas,„unda daakonkretos seriozuli sakiTxi,romelic gavlenas axdens konvenciisa Tumisi oqmebis ganmartebasa Tu gamoyenebaze,an zogadi mniSvnelobis seriozuli sakiTxi,romelic, misi azriT, moiTxovs saqmis ganx-ilvas didi palatis mier“. evrosasamarTlosreglamentis mixedviT. mxolod am pirobaTadacvis SemTxvevaSi iqneba didi palatauflebamosili, ganixilos saqme da gamoi-tanos gadawyvetileba“, – ganmartavsjandieri.
misive TqmiT, maTi mxare kmayofiliaevrosasamarTlos mier miRebuligadawyvetilebiT da miaCniaT, romgadawyvetileba srulyofilad da dama-jereblad asaxavs im darRvevebs, romlebsacadgili hqonda saqmis gamoZiebisassaqarTveloSi.
„evrosasamarTlo samarTlianad aR-
niSnavs, rom rogorc Sinagan saqmeTa samin-istros, ise saqarTvelos prokuraturismier Catarebulma winaswarma gamoZiebam,aseve, sasamarTlo gamoZiebam da aRmasrule-beli xelisuflebis, maT Soris, saqarTvelosprezidentis qmedebebma cxadyves, rom es in-stitutebi ar iyvnen dainteresebulni, simar-Tle dadgeniliyo am Semzaravi mkvlelobissaqmeze. Sesabamisad, girgvlianebis ojaximiRebul gadawyvetilebas ar asaCivrebs“, –aRniSnavs jandieri.
misive TqmiT, savaraudod, ministrTakomiteti moiTxovs im pirTa pasuxismge-blobas, romelTa uSualo roli gamoikveTasicocxlis uflebis upativcemulobasTandakavSirebiT, maT Soris, Ziebis periodSisimarTlis dadgenisaTvis xelisSemSlelTamimarT; Sardenis baris sufris wevrebiskavSiris dadgenas danaSaulis Rames oTxmsjavrdebulTan; oTxi msjavrdebulis miersasjelis bolomde moxdas (da ara maT xe-laxla gasamarTlebas) da sxva.
evrosasamarTlos mier konvenciis dar-Rveulad miCneul garemoebaTa xasiaTidan
gamomdinare, SeuZlebelia saqmis xelaxaligamoZiebis gareSe am darRvevaTa aRmofxvra.Sesabamisad, ministrTa komitetis miergadawyvetilebis kanonier ZalaSi SesvlisSemdeg, unda velodoT am saqmis gamoZiebisganaxlebis Sesaxeb moTxovnas, romlisdrosac uzrunvelyofili unda iqnes efeq-tiani gamoZiebis warmarTvisaTvis saWiropirobebi, maT Soris – pirebma, romelTa Se-Tanxmebul moqmedebaze evrosasamarTlomgaogneba gamoxata, ver unda SeZlon xelisSeSla Ziebis efeqtianad warmarTvisaTvis.
„rac Seexeba saqarTvelos mTavrobas,ramdenadac CemTvis cnobilia, mas ar warud-genia saCivari. savaraudod, saqarTvelosmTavroba ar gaasaCivrebs palatisgadawyvetilebas imis SiSiT, rom xelmeoredar waagos procesi kidev ufro didi le-gitimaciiT didi palatis winaSe da kidevar gairTulos sicocxlis uflebis upa-tivcemulobidan gamomdinare misi isedacarasaxarbielo da damcirebuli mdgomare-oba“, – acxadebs jandieri.
saqinformi
Zvirfaso mkiTxvelo! avtoris pa-
tiviscema sabWoTa aviakonstruqtor
andrei tupolevisadmi (mxolod ro-
gorc adamianisadmi) am wignze muSao-
bisas seriozuli gamocdis winaSe
dadga. amitom, avtoris moTxovna mk-
iTxvelisadmi _ SeinarCunos pativiscema
am pirovnebis mimarT, sul ufro da
ufro rTuldeba da fermkrTaldeba.
ar ginda amgvari “mkrexelobis” gaazre-
ba? sakonstruqtoro biuros muSaobas
Turme TviTmfrinavTmSeneblobasTan
saerTo araferi aqvs, qveynis arsebobis
garantiasTan ki mWidro kavSirSia! ese
igi, am saqmeze mxolod mbrunav bor-
balSi moqceulma, ciyviviT morbenalma
“jalaTma” beriam unda izrunos?
TeTrxelTaTmaniani akademikosi
tupolevi ki gverdze dgas! igi xom
“gadatvirTulia” gansakuTrebiT
mniSvnelovani davalebebis SesrulebiT,
xolo “seqsualur maniak” berias
sazrunavad mxolod isaa aqvs
gadaqceuli, rom Tavis adiutantebTan
erTad meaTeklaseli lamazmanebi eZe-
bos moskovis quCebSi, Tavisi
hi pertrofiuli sqesobrivi moTx-
ovnilebebis dasakmayofileblad.
da rogor reagirebs es “sulTamxu-
Tavi monstri” tupolevis upasuxis-
mgeblo, danaSaulebriv, antisax-
elmwifoebriv@ uarze tupolevis mxri-
dan? ai, rogor:
“amxanago zaveniagin! amx xruniSCevTan
(ssrk aviaciis ministri _ s.k.) da
tupolevTan (is, rom tupolevis gvaris
win ar aris miTiTebuli sityva “amx-
anagi” TavisTavad metyvelebs berias
damokidebulebaze am movlenis mimarT
_ s.k.) erTad saswrafod miiReT saWiro
zomebi. Sedegebze momaxseneT. l. beria.
1949 wlis 2 noemberi”.
pirvelad “Ту-104”-is sabombe liukebis
gaTbobis sakiTxi zernovma da xari-
tonma jer kidev 1949 wlis 7 oqtombers
daayenes vannikovisadmi miweril
moxsenebiT baraTSi. es ki imas niSnavs,
rom tupolevs maT didi xniT adre mi-
marTes aRniSnuli TxovniT, imitom, rom
me-11 sakonstr. biuros ukve hqonda
pretenziebi tupolevis sakonstruq-
toro biurosadmi.
amgvari “wvrilmanebis” gaTval-
iswinebiT, Tavisuflad SeiZleboda
tupolevisaTvis sabotaJis braldebis
wayeneba. magram 1949 wels, Turme, Sei-
Zleboda sakiTxis sxvagvarad gadawyve-
tac: 1949 wlis 5 noembers xruniSCevTan
Catarda TaTbiri, romelsac eswrebod-
nen misi moadgile p.v. dementievi,
tupolevis moadgile a.a. arxangelski
da pirveli mTavari sammarTvelos war-
momadgenlebi a.s. aleqsandrovi, p.m.
zernovi da n.l. duxovi. am TaTbiris
dadgenilebiT “daevala tupolevs “Ту-
104”-is sabombe liukebis gaTbobis sak-
iTxis mogvareba”. samuSaoTa gegma ki
berias waredgina 1949 wlis 15 noem-
bers.
ukve iwyeboda ara atomuri bombis
da misi mitanis saSualebaTa Seqmnis,
aramed maTi srulyofis samuSaoebi,
romelic “sanimuSod” mimdinareobda.
diax, 1949 weli iyo sabWoTa atomuri
proeqtis ganxorcielebis gardamtexi
etapi, romelic male dasrulda war-
matebiT. atomuri dargis mTavari sayr-
deni ukve arsebobda.
da beriam...
ara, mas ar hqonda imdeni dasasvenebe-
li dro, rom violinoebi ekeTebina,
rogorc amas marSali tuxaCevski
akeTebda, an egrovebina iSviaTi safosto
markebi, rogorc amas amerikis prezi-
denti ruzvelti akeTebda, an exata aq-
vareliT, rogorc amas didi britaneTis
premieri CerCili akeTebda (Tumca ax-
algazrdobisas berias Zalian uyvarda
aqvarelze muSaoba).
lavrenti pavles Zes mxolod is
SeeZlo, rom samxedro warmoebidan
elviseburad gadarTuliyo saxalxo-
sameurneo warmoebaze. vimeoreb, ara
mTlianad, aramed _ nawilobriv. miuxe-
davad imisa, rom sabWoTa kavSirSi
samxedro warmoeba dRiTidRe iZenda
axal raodenobriv da xarisxobriv
maCveneblebs. magram, isic faqtia, rom
im wlebSi berias gverds ver uvlidnen
saxalxo meurneobis dargSi arsebuli
problemebic. 1945 wlis 6 seqtembers
ssrk kompartiis politbiurom miiRo
dadgenileba ssrk saxkomsabWosTan ori
operatiuli biuros Camoyalibebis
Taobaze. erTi maTgani, molotovis
xelmZRvanelobiT (moadgile _ vozne-
senski, wevrebi: miqoiani, andreevi, bul-
ganini da Sverniki) uZRveboda
“Tavdacvis saxalxo komisariats, samxe-
dro-sazRvao saxalxo komisariats,
soflis meurneobisa da kvebis saxalxo
komisariatebs, vaWrobisa da finansTa
saxalxo komisariatebs, aseve ssrk
saxkomsabWosTan arsebul komitetebsa
da mTavar sammarTveloebs”, meore
komiteti ki, romelsac xelmZRvanelob-
da l.p. beria (moadgile _ malenkovi,
wevrebi: voznesenski, miqoiani, kaganoviCi
da kosigini) kurirebda “samrewvelo
saxalxo komisariatisa da rkinigzis
transportis saqmianobas”.
da es muSaoba, ekonomikis ganviTare-
bis kvaldakval, TandaTan Zlierdeboda!
amasTan, 1946 wlis 20 marts orive es
biuro gadaakeTes ssrk ministrTa sab-
WosTan arsebul operatiul biurod
da mas saTaveSi Cauyenes lavrenti
beria (moadgileebi: n.a. voznesenski
da a.n. kosigini). amis Semdeg ministrTa
sabWos biurom kidev ramdenime siste-
muri cvlileba ganicada, 1947 wlis 8
Tebervals Seiqmna damatebiT 8 dargo-
brivi biuro, saidanac berias ergo
eleqtrosadgurebi da qvanaxSiris
mrewveloba da masve damatebiT unda
edevnebina Tvalyuri moskovSi mraval-
sarTuliani saxlebis mSeneblobis mim-
dinareobaze, Sinagan saqmeTa samin-
istros saqmianobaze (uSiSroebis samin-
istros kurireba davalebuli hqonda
skkp kompartiis cekas mdivan a.a.
kuznecovs).
sxvaTa Soris, am dadgenilebis miRe-
bidan sami kviris Semdeg _ 1947 wlis
27 Tebervals berias biuro (saTbobi
da energoresursebi) gaerTianda
kaganoviCis biurosTan (transporti da
kavSirgabmuloba), romlis saTaveSi
lavrenti beria darCa. magram,
mmarTvelobis nebismier struqturaSi,
berias movaleobebi, ssrk ministrTa
sabWoSi, misTvis, yovelTvis,
pirvelxarisxovan amocanas warmoad-
genda.
maS ase, 1946 wlis 28 marts, ssrk min-
istrTa sabWos #674 dadgenilebiT,
ganawilda funqciebi ssrk ministrTa
sabWos Tavmjdomare stalinsa da mis
moadgileebs Soris. stalini mxolod
SeiaraRebis saministros adevnebda Tva-
lyurs, misma moadgileebma ki darCenili
dargebi gadainawiles. berias miamagres
12 saministro, bevrad meti, vidre sxva
moadgileebs ergoT! TviT voznesen-
skisac ki mxolod rva “jentlmenuri”
saministro ergo, voroSilovs, marTalia
ergo Cvidmeti pozicia, magram mis
xelqveiT mxolod xuTi saministro
rCeboda _ maT Soris kinematografiis
saministroc. kosiginma, romelic
gamorCeulad meurne specialisti gaxl-
daT, aTi saministro “Caibara”, andreevs
soflis meurneobis saministro Sexvda,
miqoians _ “kvebis bloki”, kaganoviCs _
ori msxvili saministro da arqiteq-
turis saqmeTa komiteti... molotovis
“wilad” modioda iusticiis samin-
istro, umaRlesi saswavleblebis
saqmeTa komiteti, radiofikaciisa da
radiomauwyeblobis komiteti, sakavSiro
depeSaTa saagento.
1946 wlis 18 marts, rogorc iqna,
beria gaxda ssrk kompartiis polit-
biuros sruluflebiani wevri _ cekas
plenumma igi da malenkovi CarTo qvey-
nis umaRlesi partiuli mmarTvelobis
organoSi (bulganini da kosigini maSin
mxolod skkp politbiuros wevrobis
kandidatebi iyvnen).
1945 wlis dekembridan beria Sedioda
politbiurosTan arsebul viwro
komisiis SemadgenlobaSi, romelic
uZRveboda saerTaSoriso sakiTxebs
(stalini, molotovi, beria, miqoiani,
malenkovi da Jdanovi).
da kidev erTi TavSesaqcevi doku-
menti _ “amonaweri ssrk kompartiis
politbiuros #81 oqmidan, lavrenti
berias samuSao drois gadanawilebis
Sesaxeb”.
ai, misi sruli teqsti:
“1951 wlis 15 marti.
sruliad saidumlod
1951 wlis 15 martis dadgenileba.
ssrk ministrTa sabWos sakiTxebi.
<...>
4. daevalos amxanag lavrenti pavles
Ze berias, rom Tavisi samuSao drois
naxevari dauTmos #1, #2 da #3 saqmeebs.
cekas mdivani”.
“saqmeebi #1, 2 da me-3” esaa berias,
rogorc politbiuros wevris movale-
oba (#1 _ “atomuri” saqmeebi, #2 _
uranis mopoveba da #3 _ moskovis
saraketo dacva), romelic mas daakisra
ssrk ministrTa sabWosTan arsebulma
pirvelma mTavarma sammarTvelom.
#3 saqme mxolod maSin gaformda
(1952 wlis 3 Tebervali) oficialurad,
magram berias mas didi xniT adre
kurirebda jer kidev pirveli mTavari
sammarTvelodan.
yovelive am samive saqmis Taobaze
Cven ukve bevri ram viciT. da am
saqmeebs unda moxmareboda lavrenti
berias samuSao drois mxolod naxe-
vari..
magram mxolod #1 da #2 saqmeebs
daeTmoT ssrk ministrTa sabWos dad-
genilebebis TiTqmis ori mesamedi,
rasac emateba mimdinare qaRaldebi da
problemebi.
yvela am saqmes ki didi dro da Za-
lisxmeva sWirdeboda. yvelafers sWird-
eboda konkretuli midgoma, Tanac, es
saqmeebi mimofantuli iyvnen sxvadasxva,
erTmaneTisagan didad gansxvavebul
dargebSi. cnobili merakete b.e. Certoki
Tavis mogonebebSi boris vannikovs
moixseniebs atomuri Tematikis
“marSlad”, da am Sedarebas SeiZleba
daveTanxmoT, Tu miviCnevT, rom speck-
omitetis Tavmjdomare beria am saqmis
mTavarsardali iyo.
1950 wlis 21 marts samxedro sazRvao
ministri i.a. iumaSevi swored berias
swers werils “sacdeli energetikuli
danadgaris _ uranis qvabebis wyalqveSa
navebze dadgmis” mizanSewonilobis
Taobaze, romelic Semdeg wyalszeda
gemebzec unda ganxorcielebuliyo. ma-
gram aseTi samuSaoebi sabWoTa kavSirSi
ukve mimdinareobda. da ai, maxnevi 25
marts calkeul SetyobinebaSi wers,
rom birTvul sawvavze momuSave
sacdeli gemi ukve Seqmnis procesSia.
magram iqmneboda kidev bevri sxva ram,
romelic adre mxolod ideaSi arse-
bobda. 1949 wels Seiqmna msoflioSi
pirveli wyalbad-wyalze moqmedi reaq-
tori, romlis simZlavre iyo 10 aTasi
kilovati, romlis Tburi energiis
Senaxva xdeboda wylis meSveobiT, erTi
wlis Semdeg ki qalaqebSi leipunsksa
da obninskSi daiwyo atomuri ele-
qtrosadgurebis Seqmnis saproeqto
samuSaoebi. male aseve amoqmeddeboda
swraf neitronebze momuSave sam-
rewvelo reaqtorebi.
1951 wlis 5 maiss erTdroulad miRe-
buli iqna ssrk ministrTa sabWos ori
dadgenileba: #1464-73сс “radiaqtiuri
izotopebis gamoyenebis Sesaxeb” da
#1474-743сс “pirveli mTavari sammarTve-
los muSaobis Sesaxeb 1951 wels”.
ukanaskneli dadgenileba gulisxmobda
sabWoTa kavSirSi marTvadi birTvuli
procesebis energetikis mizniT farTod
gamoyenebas.
viTardeboda birTvuli iaraRis Se-
qmnis samuSaoebic... sabWoTa atomuri
bombis meore gamocda ganxorcielda
1951 wlis 24 seqtembers, semipalatinskis
poligonze, adgilobrivi droiT 16
saaTsa da 19 wuTze.
rogorc berias moaxsenebdnen kur-
Catovi, xaritoni da zeldoviCi, atomuri
bombis simZlavrem Seadgina 38.000 tona
trotilis eqvivalenti, nacvlad mosa-
lodneli 27.000 tonisa. angariSi
mTavrdeboda Semdegi sityvebiT:
“24 seqtembers Catarebulma gamocdam
dagvarwmuna, rom partiisa davaleba,
romelic gulisxmobda atomuri bombis
wonis Semcirebas da simZlavris gazr-
das, Sesrulebulia. Seiqmna 3,1 tona
wonis bombi, romlis simZlavrea 38.000
tona trotilis afeTqebis eqvivalen-
ti...”
1951 wlis 18 oqtombers, ekipaJis
meTaurma, sabWoTa kavSiris gmirma pod-
polkovnikma konstantine isakis Ze ur-
Juncevma haerSi aiyvana axali samxedro
nakeTobiT datvirTuli “Ту-104”. imave
dRes moskovSi berias saxelze gaigza-
vna Setyobineba:
“1951 wlis 18 oqtomberi.
amxanag l.p. berias.
mogaxsenebT, 1951 wlis 18 oqtombers,
9 saaTsa da 54 wuTze moskovis droiT,
ganxorcielda plutoniumisa da uran-
235 qobiniT aRWurvili atomuri bombis
afeTqeba. atomuri bombi Camogdebul
iqna TviTmfrinavidan “Ту-104”, 10 aTasi
metris simaRlidan, romelic afeTqda
samiznidan 380 metr simaRleze. gamoc-
dam aCvena, rom Camogdebuli bombi iyo
didi simZlavris (40.000 tona trotilis
eqvivalenti). gamocdam aseve aCvena, rom
“Ту-104” SeiZleba iqnas gamoyenebuli
atomuri bombis transportirebisa da
misi CamogdebisaTvis.
saxelmwifos davaleba mZlavri ato-
muri iaraRis Seqmnis nawilSi, Ses-
rulebulia...
zaveniagini
kurCatovi
xaritoni
SCelkini”.
aseTi “atomuri” xasiaTis
moxsenebiTi baraTebi Cveulebriv
movlenad iyo qceuli. ukanasknelad,
iaraRis ostatebisagan, am ti pis
moxsenebiTi baraTi gaigzavna lavrenti
pavles Zis dapatimrebamde erTi dRiT
adre _ 1953 wlis 25 ivniss. a.p. zaveni-
agini, i.v. kurCatovi, a.s. aleqsandrovi
da i.b. xaritoni samuSaoTa mimdinare-
obis Taobaze imgvarad moaxsenebdnen
berias, TiTqos igi atomuri probleme-
bis kuratori da politbiuros wevri
ki ara, am samuSaoTa mTavari teqnologi
iyo. am sityvebis dasturad moviyvan
amonarids werilidan:
“1953 wlis 23 ivniss CavatareT deit-
erium-tritid-liTium-6-is naxevarsfer-
os meore dawnexva, amasTan, masalebis
raodenoba SevamcireT 5 procentiT.
meore dawnexvisas metalma sigrZe-
siganeSi miiRo dasaSvebi parametrebi,
sisqiT ki 0,8 milimetriT gadaaWarba
daSvebuls. wnexis saproeqto sim-
Zlavris 3.900 atmosferomde gazrdam
Sedegi ver mogvca da nakeTobam sisqe
mainc SeinarCuna. didi dawolis Sede-
gad detalze bzarebi gaCnda”.
am baraTSi saubaria sabWoTa kavSir-
Si pirveli wyalbadis bombis detale-
bze.
ilori4 9-16 agvisto 2011
sergei kremliovi
XX saukunis saukeTeso menejeri
Targmani roland jalaRaniasiberia
ilori 59-16 agvisto 2011
Taflakveridan maTraxamdeimam Samili:
„vwuxvar, rom ruseTs ar vicnobdi dauwin mis megobrobas ver
vpoulobdi...“
(„saqinformis“ analitikuri
mimoxilva)
saidumlo araa, rom calkeuli indi-
vidis, gnebavT, saxelmwifos marTvisas
mTavari Taflakverisa da maTraxis
monacvleobis principia. Tumca mTavari
aq proporciis dacvaa: cxovreba rom mT-
lad Tafls ar daemsgavsos, Taflakverisa
da maTraxis zomebi, SeZlebisdagvarad,
erTmaneTs unda Seesabamebodes. Statebica
da dasavleTic zedmiwevniT cdiloben,
am princips misdion, magram yovelTvis
ar gamosdiT; aviwydebaT, risTvis datuqses
da risTvis Seaqes. xdeba isec, rom erTi
da imavesaTvis Tavidan TaflakveriT
ajildoeben, Semdeg ki maTraxs gadaawnian.
ra gaewyoba – evropas mexsiereba aRar
uvarga, rac unda iyos, mainc „beberia“,
amerikas ki Tavisi problemebic Tavsayre-
lad aqvs. aba, sad scalia imis gasarkvevad,
saqarTvelo demokratiuli qveyanaa Tu
ara. „demokratiis Suquraa“, – mtkicedaa
darwmunebuli jorj buS-umcrosi. jer
kidev mcire xnis winaT aSS-is saxelmwifo
departamentsac miaCnda saqarTvelo
„demokratiis Suqurad“, Tumca misi ganaTe-
bis seqtori regionis masStabebamde iyo
Semcirebuli. da ai, uceb aprilSi mow-
mendil caze daiquxa aSS-is saxelmwifo
departamentis angariSma, romelic
msoflioSi demokratiis ganviTarebas
eZRvneboda. amasTan dakavSirebiT aSS-is
elCma saqarTveloSi jon basma „YouTube“-ze ganTavsebul Tavis videomimarTvaSi
aRniSna, rom saqarTvelo am dokumentSi
uaRresad mkacr kritikas daeqvemdebara
elitaruli korufciis gaZlierebis, pa-
timrebis abuCad agdebis mravalricxovani
SemTxvevisa da, aseve, adamianis uflebaTa
da TavisuflebaTa, sityvis Tavisuflebis
SezRudvis gamo. diplomatis TqmiT, „aSS-
is xelisuflebis maRali rangis war-
momadgenlebi, maT Soris, vice-prezi-
denti jo baideni, am sakiTxze saqarTve-
los xelisuflebis warmomadgenlebTan
dialogs gaagrZelebs“.hoda, rogor ar davibneT, rogor gav-
igoT „hu varT Cven“: demokratebi Tu av-tokratebi? TumcaRa saqarTvelos sagareosaqmeTa saministros xelmZRvanelis moad-gile nino kalandaZem saxdepis angariSSiara marto saqarTvelos kritika, aramedprogresis aRiarebac dainaxa, rac dauy-ovnebliv Seatyobina Jurnalistebs, xoloangariSis mTavar postulatebs, misi
azriT, saqarTveloSi adamianis uflebebisdarRvevis Sesaxeb SeniSvnebi ki ara, afx-azeTisa da samxreT oseTis teritoriazesituaciis analizi warmoadgens. erTisityviT, es yvelaferi Cven sulac argvexeboda.
Tumca isini, vinc amas ver mixvda, maT
Soris, partiis – „mrewveloba gadaarCens
saqarTvelos“ – erT-erTi lideri zurab
tyemalaZec, gaocebuli arian qveyana-
partnioris poziciiT. tyemalaZes miaCnia,
rom “aSS-is saxelmwifo departamentis
angariSi saqarTveloSi demokratiasTan
dakavSirebul viTarebaze vaSingtonis
mier Cveni qveynis mimarT gamoyenebuli
ormagi standartis politikis nawilia.
da gakvirveba gamoTqva imis gamo, rom es
dokumenti amerikelebis mier saakaSvilis
politikis uwindeli Sefasebebisgan mkve-
Trad gansxvavdeba. misTvis gaugebaria
is faqti, rom xangrZlivi drois gan-
mavlobaSi aSS vera da ver Camoyalibda,
gvaqvs saqarTveloSi demokratia an, Tun-
dac, misken swrafva Tu ara. guSin isini
ambobdnen, rom saqarTvelo yvelaze
demokratiuli qveyanaa mTel regionSi,
xolo dRes aSS srulebiT sxvagvar an-
gariSs aqveynebs“, – ukvirs tyemalaZes
da svams kiTxvas: „rodis ambobdnen simar-
Tles – guSin Tu dRes?“
„aseT SemTxvevaSi, – ambobs igi, – el-
ementaruli daskvnis gakeTeba SeiZleba:
uwin saWiro iyo saqarTveloSi demokrati-
is arsebobis gamocxadeba, xolo axla
saWiroa imis Tqma, rom igi „moikoWlebs“.
esec demokratiis nawilia – im politik-
isa, romlis gatarebac saqarTveloSi
surT“.
marTlacda, daskvna safuZvelsmokle-
buli rodia. miT ufro, Tu mcire xnis
winaT evropis sabWos ministrTa komitetma
ministrTa moadgileebis doneze gamar-
Tul morig sxdomaze ganixila „nakisri
valdebulebebis Sesrulebis“ (2010 wlis
ianvari-2011 wlis aprili) moxseneba,
romelic politikur da demokratiis
sakiTxebSi evrosabWos generalurma di-
reqtoratma moamzada. masSi aRniSnulia,
rom „2010 wels warmodgenili bolo
moxsenebis Semdeg saqarTvelom progress
miaRwia sasamarTlo da uflebaTa dacvis
sferoebSi, korufciis winaaRmdeg brZo-
laSi da demokratiuli institutebis
funqcionirebis gaumjobesebaSi“.
arada, Cven es yvelaferi ver SevniSneT!
da arc araferi gvecodineboda, evrosab-
Wos CvenTvis sakuTar miRwevebze Tvali
rom ar aexila!
yvelaze didi Taflakveri mixeil
saakaSvils xorcSesxmuli „amerikuli oc-
nebis“, miliarder donald trampisgan Sexvda.
niu iorkis bizneselitisTvis saqarTve-
los prezidentis wardgenisas trampma
mas „erT-erTi udidesi msoflio lideri“
uwoda. ufro metic: „saqarTvelo
araCveulebrivi qveyanaa, romelsac SesaniS-
navi lideri hyavs. dRes saqarTvelom
fantastikur warmatebebs miaRwia da
mravali, maT Soris, korufciasTan br-
Zolisa da biznesmenebisTvis usafrTxo
garemos Seqmnis maCvenebliT, pirvel adg-
ilebs ikavebs. bednieri var, rom iq biz-
nesis warmoeba SemiZlia. mixeil
saakaSvili mTeli msoflios kerpi da
ocnebaa. aSS unda amayobdes aseTi megob-
riTa da partnioriT. minda, aseTi didi
lideri Cems diad qveyanasac hyavdes!
Tumca dRes es marto ocnebaa da msurs,
mixeil saakaSvilma Tavisi SesaZleblobe-
bi amerikaSi amerikisave sakeTildReod
gamoiyenos!“
amboben, ceremoniaze damswreebs mil-
iarderis spiCisgan yba CamouvardaT da
mxolod nebisyofis daZabviT SeZles
misi adgilze dabruneba.
prezidentis Tanamoazreebi ki dafrTx-
nen, aqaoda, misi eqsportireba ar mogvixdes
okeanis gaRma, rakiRa iq mis gareSe
qveyana iqcevao. mokled, ras ar moimo-
qmedeb megobris sakeTildReod!
yvelaze didi maTraxi saqarTvelos
xelisuflebas moxvda safrangeTis el-
Cisagan saqarTveloSi, romelmac,
mravalmxrivi cdis miuxedavad, Cvens
qveyanaSi evropuli faseulobebi ver aR-
moaCina. erik furniem TbilisSi
evrokavSiris programa „aRmosavleTis
partniorobis“ CarCoebSi saqarTvelos
mier Tavisi valdebulebebis Sesrulebis
Taobaze arakomerciuli sazogadoeba
„Ria sazogadoeba – saqarTvelos“
moxsenebis prezentaciisas kritikis
qarcecxlSi gaatara saqarTvelos
xelisufleba da lamis yvela codvaSi
daadanaSaula. „evrokavSiris yvela Zal-
isxmeva saqarTveloSi fuWad gamoiyureba,
radgan araviTari progresi ar Cans. ra
darCa saqarTveloSi evropuli faseu-
lobebisgan? TiTqmis araferi! maT Soris,
araferi darCa sityvis Tavisuflebis-
ganac. ar SeiniSneba araviTari progresi
ekonomikaSi. es katastrofaa! mgonia, rom
saubari exeba neobolSevikur sax-
elmwifos, sadac araviTari Tavisufleba
araa...“ – mrisxane tirada warmoTqva
elCma saqarTvelos xelisuflebis
misamarTiT.
dasavleTis di plomatis aseT
gamosvlas saqarTvelo Tavisi 20-wliani
damoukideblobis ganmavlobaSi verc
gaixsenebs!
Taflakverebsa da maTraxebs ki biTu-
mad da calobiT mogvarTmeven. Zneli
saTqmelia, daculia Tu ara proporcia,
radgan maTraxi yovelTvis ufro metad
gaxsendeba, vidre Taflakveri...
principiT „dedis jibrze moviyinav yurebs“
cudi magaliTi, rogorc viciT, gadamde-
bia. Tumca, rogor ar ecada saqarTvelo
ruseTis mimarT maTraxisa da
Taflakveris politikis gamoyenebas,
ganazraxi imTaviTve marcxisTvis iyo
ganwiruli. es mxolod zRaparSi moax-
erxes liliputebma mZinare guliveris
gakoWva da miuxedavad amisa, mas SeeZlo,
wkipurtiT gamklaveboda Tavdamsxmelebs.
da es martooden „TaflakverisTvis“ mad-
lierebis gamo ar moumoqmedebia – lili-
putebma is daapures.
ara, Cven liliputebi ar varT. Cven
patara, magram mdidari istoriuli war-
sulis, WeSmaritad gmiruli suliskveTe-
bis, TviTmyofadi kulturisa da maRalz-
neobrivi tradiciebis mqone qveyana varT...
da moraluri ufleba ar gvaqvs, qars ga-
vatanoT Cveni winaprebis mier monagari
da memkvidreobiT gadmocemuli mTeli
es simdidre.
saqarTvelo arasodes esxmoda Tavs
pirveli, magram mudam Rirseul winaaR-
mdegobas uwevda momxdurs. maS, am bolo
xanebSi ra dagvemarTa? uceb aseTi Seugue-
blebi ratom gavxdiT? ratomaa mTeli
Cveni fiqrebi da zraxvebi mimarTuli
iqiT, rom rogorme vavnoT ruseTs da
ufro mtkivneulad davaWiroT mis
„nervul daboloebebs?“ xom viciT, rom
uzarmazari qveynis sapasuxo dartymis
Zala SesaZloa, araproporciuli iyos,
rac erTxel ukve viwvnieT sakuTar
tyavze? viciT, magram moqmedebas mainc
ganvagrZobT principiT – „dedis jibrze
yurebs moviyinav“.
Cven vagrZelebT ruseTis winaaRmdeg
megobrobas yvelasTan, vinc mis mimarT
raime ukmayofilebas mainc amJRavnebs.
axlaxan iaponiazec gavediT, raTa man
aqtiurad imuSaos kuriliis kunZulebis
dabrunebaze, romelTa okupaciac, Cveni
azriT, ruseTma moaxdina. axla ki mzera
CrdiloeT kavkasiasac mivapyreT, amave
dros, saqarTvelos parlamentma „ruseTis
imperiis mier XVIII- XIX saukuneebSi
CerqezTa genocidis ganxorcielebis“
aRiarebis rezoluciac miiRo. qveynis
umaRlesma sakanonmdeblo organom sia-
mayiT ganacxada, rom man pirvelma aRiara
CerqezTa genocidi.
ufro metic, saqarTvelos parlamentma
80 xmiT daamtkica debuleba „Cerqezi
xalxis genocidis msxverplTa xsovnis
ukvdavyofis Sesaxeb“, romelic anakliaSi
Sesabamisi memorialis dadgmas iTval-
iswinebs im sazRvris siaxloves, romelsac
rusi mSvidobismyofelebi icaven.
erTi sityviT, uaRresad SevwuxdiT
CerqezTa problemebiT, guliTadad gamovx-
ateT TanagrZnoba maTi winaprebis mier
gadatanili tragediis gamo, Tumca zo-
gierTma memkvidrem umadurobiT gvipasuxa.
yabardo-balyareTis sazogadoebrivi
moZraoba „xases“ Tavmjdomarem, sakmaod
gavlenianma kacma regionSi, ibrahim
iaganovma Tavis morig interviuSi kidev
erTxel daadastura, rom Cerqezi xalxi
kontaqts ar daamyarebs im saxelmwifos-
Tan, romelic afxazeTis damoukideblobas
ar aRiarebs. CerqezTa da afxazTa kavSiri
Zmobaze metia. swored amitom aTobiT da
asobiT moxalise yaraCaevo-CerqezeTsa
da yabardo-balyareTidan da, saerTod,
mTeli kavkasiidan, daufiqreblad gaeSura
afxazeTis dasacavad, roca iq qarTuli
jarebi Sevidnen. iaganovi ar malavs, rom
is da misi momxreebi mzad arian, kvlavac
Seejaxon qarTul armias, Tuki Tbilisi
isev gadawyvets, Zalismieri meTodebiT
gaanadguros afxazeTis damoukidebloba.
aqaoda, maT winaprebis xma uxmobT.
marTlac ganxorcielda Tu ara
Cerqezebis genocidi, istorikosebis
sakvlevia. Cvenebma gadawyvites, rom geno-
cids adgili hqonda da Segnebulad
damales, rom mefis armiaSi, romelic
Cerqezebs daeria, qarTveli oficrebic
msaxurobdnen. Tumca ismis savsebiT sa-
fuZvliani kiTxva: ratom ar unda vaRi-
aroT sxva xalxebis, magaliTad, somxebis
genocidic? Cvens qveyanaSi mcxovreb
somex aqtivistebsa da Tavad somxeTsac
xom araerTxel miumarTavT oficialuri
TbilisisTvis amgvari TxovniT. ar vaRi-
arebT, radgan amas SesaZloa, usiamovno
Sedegebi mohyves – or mezobelsa da
strategiul partniorTan – azerbaijansa
da TurqeTTan urTierTobebis avtomaturi
gacieba.
ratom ar aRvumarTavT Zegls
holokostis msxverplT, 6 milion adamians,
ZiriTadad, ebraelebsa da, maT Soris,
Cvens – qarTvel ebralebsac? es tragedia
xom qronologiuradac ufro axloa,
vidre ruseT-kavkasiis omi, roca es geno-
cidi moxda.
oriode sityva im omzec vTqvaT. TviT
imam Samilmac ki, mefis kolonizatorTa
winaaRmdeg mebrZoli kavkasiis xalxebis
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis
favoritma, ruseTis imperiasTan samkv-
dro-sasicocxlo brZolis sakurTx-
evelze msxverplad sakuTari sicocxle
rom miitana, erTxel aRiara: „diax, vnanob,
rom ruseTs ar vicnobdi da uwin mis
megobrobas ver vpoulobdi!“. es idumali,
winaaRmdegobrivi, TumcaRa udavod
msoflio masStabis pirovnebis WeSmariti
sibrZnis gamovlenaa, romelmac realurad
Seafasa uwindeli mowinaaRmdegeni da
Serigebisken nabijic gadadga.
Serigebisken nabijs Cven ar gadavdgamT.
uwin yurebs moviyinavT, ruseTis jibrze...
moamzades:
diana SereSaSvilma,
elene diasamiZem
afxazeTidan
samegreloSi aranairi
saqoneli ar Semodisrogorc saqinformis re-
gionuli korespondenti
samegreloSi zugdididan iuwye-
ba, zugdididan galisa da afx-
azeTis danarCeni raionebis mi-
marTulebiT SeuzRudavad gadis
nebismieri raodenobis nebis-
mieri tvirTi, xolo afxazeTi-
dan samegrelosa da saqarTve-
los danarCeni regionebisaken
nebismieri saxis tvirTis Se-
motana kategoriulad ikrZale-
ba. qarTuli saguSago ar
atarebs afxazeTidan Semotanil
saqonels, produqts, motivi ki
aseTia: afxazeTidan, anu ruseTi-
dan, Semotanili kontrabanduli
uaqcizo saqoneli qarTul
bazarze ar unda moxvdes.
am bolo periodSi afxazeTi-
dan, ZiriTadad, aralegalurad
SemohqondaT rusuli warmoebis
araJani, magram es procesi amJa-
mad SeCerebulia.
sakiTxavia, ra daaSava ara
rusulma, aramed afxazuri war-
moebis sxva produqtebmac –
yvelma, sigaretma da a.S. arc
maTi Semotanaa nebadarTuli.
ibadeba kiTxva – Tu
samegrelodan SeuzRudavad
gadis qarTuli Tu araqarTuli
warmoebis saqoneli, ratom ar
unda Semodiodes samegreloSi
afxazuri warmoebis saqoneli?
afxazeTSi kandidatebi SeTanxmdnen „sufTa
da samarTliani“ arCevnebis TaobazeafxazeTis vadamdeli saprezidento arCevnebis kandidatebma
27 ivliss xeli moaweres „sufTa da samarTliani arCevnebis“
SeTanxmebas, sadac isini pirobas deben, rom ar gamoiyeneben „Sav
teqnologiebs“ erTmaneTis winaaRmdeg saarCevno kampaniis dros.
SeTanxmebas, romlis iniciatoric yofili vice-prezident
raul xajimbas mxardamWeri opoziciuri partia „afxazeTis
xalxTa erTobis forumia“, xeli moaweres prezidentis movale-
obis Semsrulebelma aleqsandre anqvabma, premier-ministrma
sergei Sambam da raul xajimbam.
SeTanxmebis teqstis Tanaxmad, kandidatebi pirobas deben,
rom „imoqmedeben mxolod afxazeTis respublikis saxelmwifo
da xalxis interesebidan gamomdinare; ar dauSveben TavianTi
qmedebebiT arCevnebis legitimurobisa da realuri Sedegebis
darRvevas“; awarmoeben „Ria da samarTlian“ kampanias da „Ria
iqnebian amomrCevelTa da Jurnalistebis mier dasmuli nebismieri
kiTxvisTvis“.
saqinformi
ilori6 9-16 agvisto 2011
( „saqinformis“ mTavari redaq-
toris – arno xidirbegiSvilis,
interviu).
– batono mTavaro redaqtoro, „asaval-
dasavalisTvis“ micemuli Tqveni interviu
„NATOxtaris sasaklao da Failed presidentof Georgia“ sensaciad da cxare davis
sagnad iqca, misi citireba aTobiT ucx-
ourma gamocemam moaxdina, rac gasakviri
araa: saqarTveloSi Tqven pirvelma gabe-
deT imis Tqma, rom „erTaderTi, visac
qarTveli xalxis, misi istoriis, religiisa
da kulturis gadarCena SeuZlia _
vladimer vladimeris Ze putinia“...
– vimeoreb: saqarTvelos perspeqtiuli
gza – putinia. me mas piradad ar vicnob,
magram, dae, Sercxves yvelas, vinc moskovSi
nair-nair zeimsa da iubileze mifrinavs,
sityviT gamodis iq, urTierTobs putinTan
da esmis misi mesijebi qarTveli xalx-
isadmi – „saqarTvelos gamTlianebis sak-
iTxis gadawyveta SesaZlebelia!“; „ar ar-
sebobs iseTi sakiTxebi, romelTa gadawyve-
tac ar SegveZlos!“ – Semdeg ki saxlSi
brundeba da isini umal „aviwydeba“. im-
itom, rom „gasvrili“ arian; didZali
fuli, soliduri uZravi qoneba TbilisSi
da qalaqgare agarakebi aqvT, hoda, amis
dakargvis eSiniaT!
– mxedvelobaSi gaqvT nani bregvaZis
gamosvla evgeni primakovis iubileze?
– mkiTxveli Cinebulad mixvda, vin
myavs mxedvelobaSi: eseni qarTuli poli-
tistebliSmentisa da SemoqmedebiTi
elitis warmomadgenlebi arian, romlebsac
yvela saqarTvelos „savizito baraTad“
miiCnevs. dResac ki moskovisTvis
saqarTvelo uwindeburad kikabiZea, romel-
ic uyvarT an sZulT, magram sxvebs jiqur
ver xedaven! daakvirdiT, visgan aiRo in-
terviu benediqtovma ori kviris winaT?!
patriarqi, prezidenti, Ss ministri –
gasagebia, da Semdeg?! kvlav kikabiZe, Se-
vardnaZe, burjanaZe... da batoni benediqtovi
amgvarad imedovnebs sicarielis amovsebas
– dRevandeli saqarTvelos Sesaxeb
mouTxrobs ruseTs, sadac, misive TqmiT,
dRevandel saqarTveloze araferi ician?!
– Tqvenc xom aiReT interviu bur-
janaZisgan! da Cveni saitic, TiTqosda, yve-
lasTvis xelmisawvdomia...
– sworedac rom yvelasTvis da ara
marto opoziciisTvis. prezidentis ad-
ministraciaSi, parlamentSi, Sss-sa da
uSiSroebis sabWoSi didi xania, Cabarebu-
lia werilebi intervius Caweris TxovniT
saakaSvilTan, baqraZesTan, merabiSvilTan,
bokeriasa da xelisuflebis sxva warmo-
madgenlebTan. rac Seexeba burjanaZes –
Cveni saubari interviudac rom CavTvaloT,
SeadareT igi benediqtovisas da miTxariT:
sadaa saintereso da cocxali dialogi
da sad – partagitatoris „mkvdari
solo“?! xalxi am yvelafers afasebs,
adarebs. da ukvirs!
– davubrundeT Tqvens bolo intervius
„asaval-dasavalSi“: „saqarTvelo+ruse-
Ti=erTian saqarTvelos (afxazeTsa da
samxreT oseTTan erTad). saqarTvelos
ruseTTan SeerTeba gamoiwvevs afxazeTisa
da samxreT oseTis saqarTvelosTan gaer-
Tianebas“, – Tqvenma am formulam namdvili
furori moaxdina qarTvel sazogadoebaSi.
– vadastureb da vacxadeb sruli pa-
suxismgeblobiT: afxazeTisa da samxreT
oseTis sakiTxis mSvidobiani gadawyveta
15 wuTSia SesaZlebeli, Tuki magidis erT
mxares – ruseTis prezidenti putini,
xolo meore mxares qarTveli xalxis
mier patiosnad arCeuli saqarTvelos
prezidenti isxdebian! xolo is qarTveli
politikosi, romelic ambobs, rom am sak-
iTxis gadawyveta SesaZlebelia, magram
amas wlebi sWirdeba – an Wkuanaklulia,
anda winaswar Tavs izRvevs, rom swored
am wlebis ganmavlobaSi saqarTvelos
prezidentad airCion!
sxvaTa Soris, sofo, Tqven Cemi intervi-
udan moyvanili fragmentis citireba
arasrulad moaxdineT. is ase grZeldeba:
„gana saqarTvelos mosaxleobis umetesi
nawili ar ocnebobs adrindeli Zmobis
aRorZinebaze ruseTTan, ar enatreba uvizo
reJimi, sarfiani vaWroba da, saerTod,
rusebi? rusul-qarTuli strategiuli,
kulturuli, istoriuli da politikuri
sivrcis aRdgena – ai, erTaderTi xsna
saqarTvelosTvis, ris Semdegac Cvenken
stabilurobiT moxibluli auracxeli
evropuli, rusuli da, Tundac, amerikuli
investicia daiZvreba!“
– da gana isedac naTeli ar aris?!
– rogorc Cans, bevrisTvis – ara. Tqven,
rogorc „saqinformis“ Jurnalisti, cocx-
ali mowme xarT, rom uamravi adamiani –
umaRlesi saswavleblebis profesorebi,
skolis pedagogebi, studentebi da
mSromelebi, regionis mcxovrebni, saqarTve-
los SemoqmedebiTi da samecniero in-
teligenciis cnobili warmomadgenlebi,
devnilebi, pensionerebi da didi samamulo
omis veteranebi – popularul qarTul
yovelkvireul gazeTSi wina orSabaTs
dabeWdili Cemi intervius wakiTxvis
Semdeg, Cvens redaqciaSi rekavda da
mowonebas gamoTqvamda. es mkiTxvelTa
pirveli da yvelaze didi kategoriaa.
meore kategoria gaxlavT zogierTi
Cemi nacnobi, romlebic am intervius
Semdeg TiTqosda „aorTqldnen“: an SeeSin-
daT, rom CemTan darekva maT „nirvanas“
daarRvevda xelisuflebasTan saidumlo
garigebis mizeziT, anda, „Savi“ Suris gamo,
rom me gavbede imis Tqma, raSic TviTonac
darwmunebuli arian, magram, garkveul
dromde amis xmamaRla gancxadebas ver
bedaven (Tumca, qarTuli elitis fari-
sevlobasa da cinizms sazRvari ar aqvs!).
ai mesame kategoriam ki gadawyvita,
rom me ruseTis federaciis Semadgen-
lobaSi saqarTvelos Sesvlis momxre
var. swored „Sarikovebis“ am yvelaze
„miuxvedreli“da agresiuli kategori-
isaTvis, romelsac sityvis – „SeerTeba“ –
mniSvneloba ar esmis, gavimeore axla
fraza „erTiani rusul-qarTuli strate-
giuli, ekonomikuri, kulturuli, istori-
uli da politikuri sivrcis aRorZinebis“
Sesaxeb, romelic maT, „ratomRac“, ver
SeniSnes.
diax, me minda, rom saqarTvelo da
ruseTi kvalavac SeerTdnen erTian
sivrceSi, rogorc evropis qveynebi SeerTd-
nen evrokavSirSi – erTian ekonomikur
(erTiani valutiTa da sabaJo wesebiT),
politikur da strategiul sivrced, axal
Sengenis zonad – Sida vizebisa da
sasazRvro kontrolis gareSe! xolo
ruseTis federaciis SemadgenlobaSi
saqarTvelos Sesvla iseve ararealuria,
rogorc, samwuxarod, afxazeTisa da
samxreT oseTis Sesvla saqarTvelos Se-
madgenlobaSi uwindel pirobebze.
– ramdenad didia es mesame kategoria?
ramdenad bevria isini, vinc arno xidirbe-
giSvils am „nou-haus„ gamo wyevlida da
xelisuflebas misi dakavebisken, cemisa
da mokvliskenac ki mouwodebda?
– qarTveli, Cemda sasixarulod, –
jerac xalxis arsebobis gamo maTi ricxvi
Zalze mcirea: aTobiT nacional-impotenti
Tavisuflebis institutidan forum.ge-zeda erTi „samxreebiani“ sainformacio
portali. TviT telekompania „rusTavi
2“-s, saidanac uwin usaZaglesi e-mail mom-
dioda, amjerad reagireba ar mouxdenia.
– saidan iciT impotentebisa da „rus-
Tavi 2“-is Sesaxeb?!
– marto impotents, romelsac potenci-
asTan problemebi aqvs, SeuZlia siamovneba
miiRos, roca sajarod mravaljer imeorebs
sityva „faloss“ da amiT sityvierad ax-
dens seqsis kompensirebas, romelsac re-
alobaSi avadmyofobis gamo moklebulia.
Tumca am seqsotTa leqsikis mixedviT
Tu vimsjelebT, bevri maTgani – pederastia.
me piradad es sazizRrobebi ar wamikiTx-
avs, rogorc gaxsovT, amis Sesaxeb redaq-
ciaSi macnobes, magram mainc gulwrfelad
mecodebian.
rac Seexeba sxvadasxva saxeliT
gamogzavnil Savrazmul werilebs, Cveni
IP-specialistebi am eleqtronuli gza-
vnilebis „gzas“ mihyvnen da man erT
serverTan – „RUSTAVI TV“-Tan migviyvana.
– Tqvens wina interviuze sakmaod
visaubreT, modi, axal movlenebzec vTqvaT.
magaliTad, parlamentis mier miRebul
kanonze „saqarTveloSi moqmedi religiuri
gaerTianebebisTvis sajaro samarTlis
iuridiuli piris statusis miniWebis
Sesaxeb“, romelmac qarTveli sazogadoebis
ukiduresi aRSfoTeba gamoiwvia...
– samagierod, mravali Cveni parlamen-
tari-fariseveli Carteruli specreisebiT
jguf-jgufad miemgzavreba aRdgomis
dResaswaulze ierusalimSi wmida
cecxlis Camosatanad. Tumca zustad vici,
rom maT Soris arian Rirseuli adamianebi,
romlebic iZulebuli Seiqnen, xma miecaT
am kanonisTvis da dRes es mZimed awevT
gulze... maT SeiZleba gaugo, xolo „TeTr
angelozad“ TaviswarmomCeni qalbatoni
kervaliSvilisTvis amis patieba ar Sei-
Zleba. diax, is TeTr samosSia, xolo
yvela, vinc misma samSeneblo kompania
„centr-pointma“ gaacura, dRemde – nagavSi!
sxvaTa Soris, am kanons, parlamentSi
mmarTveli „nacmoZraobis“ 118 warmomad-
genlisgan xma 70 parlamentarma misca.
danarCen 48 deputats, rogorc amboben,
„uceb“ sicxem auwia da saerTod ar
gamocxadebula riggareSe sxdomaze.
– am kanonis Sesaxebac gagviziareT
Tqveni azri, batono mTavaro redaqtoro...
– ra giTxraT, riT gagaxaroT?! –
ityoda ilia... yvelaferi ukve mravaljeraa
naTqvami: qarTvelebs sami saunje hqondaT
- ena, mamuli da sarwmunoeba. ena waarTves
da inglisuriT Secvales, mamuli waarTves,
gayides da nawil-nawil gaasaCuqres da
axla rwmenasac arTmeven!
– da vis uSlis xels Cveni mrwamsi?!
xelisuflebam xom amiT zedmetad aitkia
Tavi?!
– mravalsaukunovani marTlmadideblo-
ba, romlis wyalobiTac qarTvelebi gadar-
Cnen da ruseTTan megobrobdnen, aRizianebs
qveyanas, romlis istoriac sul or
saukunes iTvlis! gana SeiZleba, rom mosam-
saxure batonze jiSiani iyos?! amitomac
dauWires mxari Cveni parlamentisa da
prezidentis gadawyvetilebas.
– mxedvelobaSi gaqvT Cveni strate-
giuli partniori – aSS?
– sanam saqarTveloSi ar mixvdebian,
rom amerika Cveni partniori, megobari da
mokavSire ki ara, ubralod, batonia, manamde
xsnas ver vipoviT! Cven gveSinia war-
movTqvaT erTaderTi sityva: ba-to-ni! aSS
– Cveni batonia!!! rogorc ki warmovTqvamT
am jadosnur sityvas – „batoni“, maSinve
yvelaferi Tavis adgilas dadgeba! „ba-
toni“ – es Cveni sneulebis diagnozia,
xolo gankurnebis recepti „asaval-
dasavalisTvis“ micemul Cems interviuSia,
romliTac, Tqven, kolegav, Cveni dRevandeli
saubari wamoiwyeT.
– am kanonis miRebas saqarTveloSi
yovelTa somexTa kaTolikos garegin II
vizits ukavSireben...
– diax, kvlav gaTamaSda „somxuri kar-
ti“: yvelaferi keTdeba imisaTvis, rom
qarTvelebi da somxebi erTmaneTs wahki-
don, raTa, roca yarabaRi ifeTqebs,
qarTvelTa simpaTia azerbaijanelTa
mxareze iyos. da Tu saqarTvelo kon-
fliqtSi azerbaijanelebis mxareze
CaerTveba, anda baqos logistikur sivrces
dauTmobs, axali kavkasiuri omi daiwyeba
– TurqeTis genStabis Zveli gemis mixed-
viT da vaSingtonel „qorTa“ sasixaru-
lod, romlebsac panikurad eSiniaT puti-
nis xelaxali gaprezidentebis. aSS mixeil
saakaSvils „somxur CixSi“ moimwyvdevs,
saidanac gamosavali ar arsebobs! iqidan
mxolod ukan, brZoliT SeiZleba gamosvla,
rac kavkasiaSi axal konfliqts niSnavs,
ris Sesaxebac es-esaa mogaxseneT. saqarTve-
los prezidenti axla caTambjenis 30-e
sarTulidan gadmomxtar axirebul kacs
hgavs, romelic me-15 sarTulTan Cafrenisas
fiqrobs: jerjerobiT yvelaferi rigzea...
– amboben, gasul kviras avlabarSi
qarTvelebisa da somxebis jgufur
dapirispirebas hqonda adgili.
– gana naTeli ar aris, „uceb“ ratom
moxda aseTi eskalacia?! Tavidan robert
sturuas mier „saqinformisTvis“ micemuli
eqskluziuri interviu iqca superskan-
dalad, viTomda imis gamo, rom cnobilma
reJisorma saakaSvilis somxur warmo-
mavlobaze daZra krinti, TiTqos amaze
uwin ar laparakobdnen.
Semdeg aRmoCnda, rom Turme leiboristi
SatberaSvili Rameebs enciklopedia „bri-
tanikis“ kiTxvaSi atarebda da SemTxveviT
waawyda cnobas, viTom qarTuli anbani
mesrof maStocs Seeqmnas. ra, „britanikac“
dRes daweres?!
Semdeg stumrad Camodis garegin II da
viTomda naxevrad dangreuli eqvsi ekle-
siis somxeTisTvis gadacemis „wverebiani“
sakiTxis gamo iReben kanons religiuri
umciresobebis Sesaxeb. metismetad bevri
„somxuri“ damTxveva xom araa?!
– Cveni saagentos saitze devs video –
patriarqebis – ilia II da garegin II,
saubris epizodi. minda, giTxraT, rom mk-
iTxvelebi aRSfoTebuli arian yovelTa
somexTa kaTolikosis saubris ubodiSo
maneriT...
– rogorc iciT, amis Semdeg erevnidan
damirekes. somexi inteligenciis warmo-
madgenlebi da kolegebi didad ibodiSebd-
nen garegin II uRirsi saqcielisaTvis da
Tavis gasamarTleblad mxolod is mo-
hqondaT, rom is warmoSobiT somxeTidan
ki ara, libiidanaa...
sxvaTa Soris, am kadrebis tiraJireba
marto „saqinforms“ ki ara, yvela qarTul
telearxsa da sainformacio saagentos
unda moexdina! Tumca, „ratomRac“, ase ar
moqceulan, riTac kidev erTxel daamt-
kices, rom Tavidan bolomde saakinformebi
arian.
– am dros ki umTavresi „kadrs miRma“
rCeba, ara?!
– sworedac rom. xelisuflebisTvis
„jerjerobiT yvelaferi rigzea“:
1) saqarTvelos xelisuflebam am kano-
nis miRebiT „qulebi Caiwera“ – msoflio
Tanamegobrobis TvalSi Tavi demokratad
– kominternis erTgvar memkvidred war-
moaCina, romlisTvisac yvela eri/religia
Tanasworia, amave dros, saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesia da misi mrevli
Sovinistebad da faSistebad gamoaWena;
2) mmarTvelma partia „saqarTvelos
nacionalurma moZraobam“ da misma lid-
erma mixeil saakaSvilma momaval saparla-
mento da saprezidento arCevnebze 800.000
xma daibeves am kanonisTvis „madlieri“
saqarTvelos nacionaluri umciresobe-
bisgan;
3) „somxuri aurzauris“ fonze saqarTve-
los marTlmadidebel eklesias ufle-
bebiT gauTanabrda saqarTveloSi moqmedi
yvela cru-religia da seqta;
4) Tavisuflebis institutma, aSS-is
saerTaSoriso respublikurma institutma
(IRI), sorosis fondma da saqarTveloSi
moqmedi dasavleTis specsamsaxurebis
gavlenis agentebma, patriarqis jibrze
kanonis erT dReSi miRebiT daamcires
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia
da sakuTari Zalis demonstrireba
moaxdines.
ase daeca globalizmis winaSe
erovnuli interesebis, qarTuli kultur-
isa da TviTmyofadobis sadarajoze md-
gomi ukanaskneli forposti – qarTuli
marTlmadidebeli eklesia.
– Tumca Semdgom, TiTqosda, wmida sin-
odma da yvela danarCenma aRiara, rom
„buzisgan spilo“ Seqmnes?
– saqme ybadaRebul kanonSi ki ara,
Tavad saqarTvelos marTlmadidebeli ek-
lesiisa da misi winamZRolis ugulebe-
lyofis faqtSia! iciT, Cemo norCo kolegav,
ssr kavSiris arsebobis xanaSi sabWoTa
armiaSi dedis gineba Cveulebrivi ambavi
iyo. Tumca meTaurebma icodnen, rom
erovnebiT qarTveli jariskacis dasja
SeiZleboda „нарядами вне очереди“,hauptvaxtSi gamwesebiT, 10 km-iani krosis
airwinaRSi garbeniT, magram misi dedis
gineba ararekomendebuli iyo: rigiTi
qarTveli imaveTi upasuxebda Tavad gen-
eralsac ki! qarTuli marTlmadidebeli
eklesia ki dedaCvenia, romelic axla
Seuracxyves da gviyureben, amas rogor
„gadavylapavT“.
– bolo kiTxva: ras fiqrobT „fo-
tografTa saqmeze“ – jaSuSebi arian Tu
ara?
– ase vityodi: saqarTvelo policiuri
ki ara, policielTa saxelmwifoa! ar vici,
ra xdeba, rogorc Tqven weRan brZaneT,
„kadrs miRma“, magram zustad vici, rom am
fotoreportiorTa sulisSemZvreli
kadrebi 2008 wels omidan prezident
saakaSvils ruseTTan sainformacio omSi
daexmara, Cveni xelisufalni ki haagis
tribunalsa da cixes maTi wyalobiT
gadaurCnen, axla ki satusaRoSi Tavad
fotoreportiorebi moxvdnen...
– Ss ministrma vano merabiSvilma
brZana, rom maT didi xania, Tvalyurs
adevnebdnen...
– merabiSvilma ixumra. rogor Tu
Tvals adevnebdnen?! jaSuSobaSi eWvmi-
tanilebs saSvebs urigebdnen da yvelgan
– lamis prezidentis mosasvenebelSic
uSvebdnen?!
– merabiSvili, TiTqosda, ar xumrobs
xolme...
– ver dageTanxmebiT. ZlierTa ama
qveynisaTa oxunjoba sCveviaT! gaxsovT,
„Эхо Москвы“-Tan interviuSi vano mer-
abiSvilma ganacxada: „amas ruseTis
prokurors Cemi dakiTxvisas vetyvi“, da
dasZina – „cxovrebaSi yvelaferi Sesa-
Zlebelia. vxumrob?!“ hoda, zustad vici,
kerZod, ras hkiTxavs ruseTis prokurori
dakiTxvisas merabiSvils da ras upasuxebs
Cveni ministri!
– axla ukve Tqven xumrobT, batono
mTavaro redaqtoro?!
– merabiSvilze metad – ara. ruseTis
prokurori hkiTxavs: „pativcemulo vano
sergeeviC, namdvilad Zlieri Zalovani
ministri brZandebodiT, Tqven moaxdineT
Sss-s, „ka-ge-bes“, Sida da sasazRvro jare-
bis erT struqturad reformireba da
mkafiod xelmZRvanelobdiT am monstrs.
magram ratom apatimrebdiT udanaSaulo
adamianebs da ruseTis jaSuSebad asaReb-
diT, apatimrebdiT politikuri motivebiT
gansxvavebulebs, sisxlianad arbevdiT
mitingebs? Tavadac xom Cinebulad gesmo-
daT, rom es araswori iyo?!“
razec saqarTvelos Sinagan saqmeTa
ministri erTi winadadebiT upasuxebs:
„pativcemulo kolegav, gana Tqven Segi-
ZliaT ar SeasruloT prezidentisa da
umaRlesi mTavarsardlis brZaneba?!“
axla ki moviyvan citatas publikaci-
idan „da wvima yvela nakvalevs Slis...“
romelic 26 maisis Rames davwere da, ro-
gorc gaxsovT, meore diliT Cvens saitze
daido: „aSS-m 2011 wlis 26 maiss morig
jerze ugana prezident saakaSvils...
Tumca miSa imitomacaa miSa, rom movlenebs
mainc „mtrisa da okupantis“ sawinaaRmde-
god Semoatrialebs: uaxloes dReebSi
rusi jaSuSebisa da saqarTveloSi
ruseTis ZirgamomTxreli saqmianobis
Sesaxeb dabali donis blefs Semogv-
Tavazeben da masobriv dapatimrebebsac
ganaxorcieleben“.
– No comment… da Semdeg, batono arno?– Semdeg Cvens yovel morig braldebas
jaSuSobaSi, Cvens TiToeul kompromatRU-s moskovi kompromat ГРУ-sdaupirispirebs da saqarTveloSi bevrs
xumrobis Tavi aRar eqneba... rogor brZana
saakaSvilma benediqtovTan interviuSi?!
– „Business as usual“, rac TargmanSi niSnavs
„saqme Cveulebriv midis“.
esaubra sofo yaralaSvili
mixeil saakaSvilis somxuri Cixi
ilori 79-16 agvisto 2011
Salva denisis Ze inal-ifaafxazeTis
Rirseuli Svilebi
cnobili afxazi swavluli-
eTnografi, istorikosi da lit-
eraturaTmcodne Salva inal-
ifa daibada 1916 wlis 20 oq-
tombers oCamCiris raionis
sofel gufSi. sul eqvsi wlis
iyo, roca mama daeRupa da
oblobis mTeli simware iwvnia
sakuTar Tavze. swavla mSobli-
ur sofelSi daiwyo, sadac
dawyebiTi saswavlebeli daam-
Tavra. Semdeg mcire xans
swavlobda oCamCireSi cnobi-
ul afxaz pedagogebTan da
ganmanaTleblebTan dimitri
marRaniasTan (maani) da Toma
eSbasTan. swored maT aR-
moaCines am ymawvilSi didi
niWi da wignierebisaken ltol-
va.
1928 wels Salva Cairicxa
soxumis lakobas saxelobis
afxazur sanimuSo skola-in-
ternatSi, romelic warCinebiT
daamTavra 1936 wels. imave
wels Cairicxa moskovis
filosofiis institutSi, ma-
gram male garicxes institu-
tidan, rogorc xalxis mtris
Zma.
afxazeTSi dabrunebis
Semdeg ori weliwadi imuSava
sofel gufis dawyebiTi sko-
lis ufrosad (dasaxleba ajam-
pzaraSi), Semdeg ki rusul enas
aswavlida soxumis or berZnul
skolaSi.
1938 wels Salva inal-ifa
Cairicxa moskovis karl
libknextis saxelobis sax-
elmwifo pedagogiur insti-
tutSi, magram saxelmwifo
gamocdebis Cabarebamde didma
samamulo omma mouswro. 1941
wels Tavis TanatolebTan er-
Tad dacviT nagebobebs aSeneb-
da mdinare desnaze. imave wlis
Semodgomaze brundeba soxumSi
da warmatebiT amTavrebs in-
stituts.
1942-1943 wlebSi muSaobs
gazeT “afsni-yafSis” soflis
meurneobis ganyofilebis
gamged.
1943-1946 wlebSi swavlobs
akademikos ivane javaxiSvilis
saxelobis istoriis, arqe-
ologiisa da eTnografiis in-
stitutSi cnobili qarTveli
mecnieris, akademikos giorgi
Citaias xelmZRvanelobiT.
swored amis Semdeg xdeba
eTnografia misi cxovrebis
mizani.
1948 wels amave institutSi
man daicva sakandidato dis-
ertacia, 1963 wels ki ssrk mec-
nierebaTa akademiis mikluxo-
maklais saxelobis eTnografi-
is institutSi brwyinvaled
daicva sadoqtoro disertacia.
1966 wels mieniWa profesoris
wodeba.
batoni Salvas, rogorc mec-
nieris SesaZleblobebi,
gansakuTrebiT gamovlinda
didi samamulo omis Semdgom
wlebSi. izrdeboda axalgazr-
da afxazi eTnografebis
ricxvi, romelTas Sesabamisi
swavlebis kursi gaiares
moskovsa da TbilisSi. maTi
naSromebi iqcevda cnobili
sabWoTa mecnierebis yu-
radRebas. 1948 wlidan Salva
inal-ifa aqtiurad monawileob-
da moskovSi, TbilisSi, maikopSi,
orjonikiZesa da sxva qalaqeb-
Si mowyobil samecniero kon-
ferenciebsa da sesiebSi.
afxazur eTnoografiasTan
erTad igi Seiswavlida adi-
Reebisa da qarTvelebis yofasa
da kulturas, interesdeboda
folkloristikiT, arqeologi-
iT, anTropologiiT, enaTmec-
nierebiT.
1954 wels gamoica misi
pirveli monografia “abxazTa
ojaxebisa da qorwinebis is-
toriis narkvevebi”, romelSic
istoriuli masalebis
urTierTSejerebiT gamovle-
nili iyo afxazuri ojaxebis
institutis Taviseburebebi. igi
pirvelad moi povebs mec-
nieruli Rirebulebebis mqone
istoriul masalebs garigebiT
Seqmnil ojaxebze, nefe-ded-
oflis qorwilamdel urTier-
Tobebze, maT qorwilisSemdgom
urTierTobebze da sxva.
sabWoTa samecniero wreebis
gansakuTrebuli interesi
gamoiwvia Salva inal-ifas
monografiam “afxazebi”,
romelmac 1960 wels ixila
mzis Suqi. aRniSnuli naSromi
Seiqmna xangrZlivi dakvirve-
bebisa da socialur
urTierTRobaTa istoriuli
wyaroebis moZiebis Sedegad.
Salva axalgazrdobis
wlebidan dadioda afxazeTis
qalaqebsa da soflebSi da
agrovebda folkloristul
masalebs, amitom, misi naSromi
“afxazebi” faqtiurad gaxlavT
am xalxis eTnikuri da kul-
turuli istoriis enciklope-
dia.
1971 wels gamovida morigi
wigni “afxazTa istoriuli
eTnografiis furclebi”. am
naSromSi avtori warmoaCens
afxazuri uZvelesi da Taname-
drove eTnikuri jgufebis kul-
turisa da ideologiis Tavise-
burebebs, gamoavlens maT Soris
kavSirurTierTobebs.
1973 wels ki gamodis afxazi
mecnieris morigi wigni “tradi-
ciebi da Tanamedroveoba”,
sadac avtorma daayena xalx-
uri kulturis tradiciebis
Rrmad Seswavlis aucileblo-
ba. Salva inal-ifa arasodes
izRudeboda romelime erTi
TematikiT da gulmodgined
Seiswavlida afxazuri folk-
lorisa da literaturis is-
torias. igi cnobili iyo ro-
gorc kritikosi da literat-
uraTmcodne, romlis kalams
ekuTvnis uamravi monografia
afxaz literatorebze. 1955
wels igi miiRes sabWoTa
kavSiris mweralTa kavSiris
wevrad.
1949 wels man gamosca naS-
romi, romelic mieZRvna uZveles
afxazur Tqmulebas narTebze.
igi erT-erTi Semdgenelia afx-
azuri eposisa “naarT sasrivk-
isa da misi 99 Zmis
Tavgadasavali”, romlis sa-
fuZvelzec Catarda naarTis
eposisadmi miZRvnili gafar-
Toebuli konferencia sabWoTa
kavSirSi saxelganTqmuli enaT-
mecnierebis monawileobiT.
profesori Salva inal-ifa
iyo mravali regionaluri da
sakavSiro samecniero sesiebisa
da saerTaSoriso kongresebis
Catarebis monawile da orga-
nizatori. didi interesiT iqna
mosmenili moskovis konferen-
ciaze misi moxseneba Temaze
“Zveli afxazi tomebis eTno-
genezi”, aseve interesiT iqna
mosmenili misi moxseneba, 1964
wels, amerikis SeerTebuli
Statebis qalaq CikagoSi
Catarebul enis saerTaSoriso
kongresze.
batoni Salva did dros ax-
marda axalgazrda afxaz mec-
nierTa aRzrdis saqmes, amzadeb-
da aspirantebs, werda recen-
ziebs maT disertaciebsa da
samecniero naSromebze, ofi-
cialur oponentad gamodioda
maT mier disertaciis dacvisas.
igi aseve did dros uTmobda
sazogadoebriv saqmianobasac,
kiTxulobda sajaro leqciebs,
iyo afxazeTis saolqo
komitetis sarevizio komisiis
wevri, afxazeTis umaRlesi sab-
Wos meSvide da merve mowvevis
deputati, iyo afxazeT-bulgar-
eTis megobrobis sazogadoebis
Tavmjdomare, xelmZRvanelobda
saqarTvelos sazogadoeba
“codnis” afxazeTis region-
alur organizacias, iyo Jur-
nal “alaSaras” saredaqcio
kolegiis wevri da sxva.
didi afxazi mecnieri da
mamuliSvili Salva inal-ifa
gardaicvala 1995 wlis 26 se-
qtembers, rac didi danaklisi
gaxldaT rogorc afxazeTis,
aseve saqarTvelos samecniero
wreebisaTvis.
marmarilos memoriali
amSvenebs im saxls soxumSi,
sadac cxovrobda da moR-
vaweobda didi afxazi mecnieri,
soxumis erT-erTi centraluri
quCa ki mis saxels atarebs.
ufaso saxelmZRvaneloebi
socialurad daucvelmoswavleebs
saqarTvelos ganaTlebisa da mec-
nierebis saministros cnobiT, sam-
Tavrobo programis – „erTiani
saqarTvelo siRaribis gareSe“ – far-
glebSi saxelmwifo yvela klasis so-
cialurad daucvel moswavles saswav-
lo saxelmZRvaneloebiT uzrunvely-
ofs. wels wignebis distribuciis pro-
cesSi saqarTvelos fosta CaerTveba.
Sesabamis memorandums xeli moaweres
saqarTvelos ganaTlebisa da mecniere-
bis ministrma dimitri SaSkinma da
saqarTvelos fostis sameTvalyureo
sabWos Tavmjdomare kaxa bainduraSvil-
ma. memorandumi socialuri
xelSewyobis mizniT, saxelmwifo da
sazogadoebrivi interesebis gaTval-
iswinebiT gaformda. siRaribis zRvars
qvemoT myofi ojaxebis moswavleebis
saskolo saxelmZRvaneloebiT uzrun-
velyofa aucilebelia imisaTvis, rom
yvela moswavles swavlis Tanabari
pirobebi hqondes.
2010-2011 saswavlo wels, pirvelidan
meTormete klasis CaTvliT, saxelmZR-
vaneloebi uklebliv yvela moswavlem
usasyidlod miiRo. aRsaniSnavia, rom
2010-2011 saswavlo wels saxelmZR-
vaneloebi socialurad daucvel im
moswavleebs gadaecaT, visi sareitingo
qula 57 000 iyo, axal 2011-2012 saswavlo
wels, saxelmZRvaneloebi saCuqrad I-
VI klasis im moswavleebsac gadaece-
maT, visi sareitingo qula 70 000-s
Seadgens; xolo VII-XII klasis
moswavleebs saxelmwifosgan saCuqrad
saxelmZRvaneloebi 57 000 sareitingo
qulis SemTxvevaSi gadaecemaT.
socialurad daucveli moswavlee-
bisTvis saxelmZRvaneloebis darigebas
saqarTvelos fosta 1 seqtembridan
daiwyebs da 14 seqtembramde daas-
rulebs. wignebi yvela regionis so-
cialurad daucveli bavSvebisTvisaa
gankuTvnili da maT yvela moswavle
miiRebs. momavalSi saxelmZRvaneloebi
skolis biblioTekebs darCeba da Semd-
gomSi mis gamoyenebas socialurad
daucveli sxva bavSvebi SeZleben.
gaformebuli memorandumis sa-
fuZvelze, saqarTvelos fosta kidev
erT axal serviss sTavazobs yvela
mSobels: survilis SemTxvevaSi, maT
saSualeba eZlevaT, saxlidan gausvle-
lad, saqarTvelos fostis meSveobiT,
gamoiweron saswavlo saxelmZRvaneloe-
bi. fosta wignebis saxlSi mitanas
uzrunvelyofs.
saqinformi SegaxsenebT, rom so-
cialurad daucveli moswavleebi ze-
moaRniSnuli sareitingo qulebis sa-
fuZvelze sajaro skolebSi arian aR-
ricxulni (aRricxva dasrulda 2010-
2011 saswavlo wlis bolos).
cxadia, visac zemoaRniSnul sare-
itingo maCveneblebze odnav maRali
qulebi aqvs an eTakileba, gaamxilos
sakuTari gaWirveba TanaklaselebTan
an klasis damrigebelTan, ufaso sax-
elmZRvaneloebis gareSe darCeba da
mouwevs sakmaod didi Tanxis gadaxda
wignebis SesaZenad.
sicxe da uwyloba abaSaSirogorc saqinformis korespondenti
samegrelos regionSi abaSidan gvaty-
obinebs, abaSis centraluri quCebis
umravlesobas sasmeli wyali ar
miewodeba. wylis problema abaSas
wlebia, awuxebs, Tumca gaerTianebuli
wyalmomaragebis kompaniam centraluri
milsadeni erTi Tvis winaT SeakeTa.
amis miuxedavad, abaSelebs wyali mx-
olod sam dRes hqondaT, Semdeg ki
wyalsadeni kvlav mwyobridan gamovi-
da.
saqarTvelos gaerTianebuli wyalmo-
maragebis kompaniis martvilis, abaSisa
da senakis serviscentrSi wylis mi-
wodebis Sewyvetis mizezad adgilo-
brivebis daudevrobasa da wylis dabal
wnevas asaxeleben. wyalmomaragebis
kompaniaSi miaCniaT, rom wylis wnevis
vardna moSvebuli onkanebis bralia.
abaSis gamgeobaSi wylis problemis
Sesaxeb ician, Tumca, gamgebel guram
gunavas TqmiT, wyali municipalur
sakuTrebaSi aRar aris da problemas
gamgeoba ver agvarebs.
SegaxsenebT, rom municipalur sakuTre-
baSi arsebuli wylisa da kanalizaciis
sistemebi mTeli saqarTvelos
masStabiT gaerTianebuli wyalmomarage-
bis kompanias gadaeca.
mosaxleobas ki gausaZlis sicxeebSi
wylis cisternebiT mozidva uwevs da
es maSin, roca abaSis gamgeobis Senobis
remonti adgilobriv biujets 280 aTas
larze meti ujdeba.
saqarTvelos xelisufleba
realurad monopolisti
mediamagnati gaxdarogorc saqinforms „TeTri moZrao-
bis“ pressamsaxuridan acnobes, satele-
vizio anZis marTvis uflebiT gadacemis
auqcionis daCqarebuli wesiT Catareba
bevr safuZvlian eWvs badebs da
aZlierebs azrs imis Taobaze, rom
saqarTvelos xelisufleba arCevnebis
gamocxadebamde saswrafo wesiT apirebs,
sruli kontroli daawesos beWdviT
da eleqtronul mediaze (saqarTveloSi
internetis gavrcelebaze kontroli
ukve daawesa mixeil saakaSvilma, igi
misi ojaxis wevrs, biznesmen Sarangias
Caabara. aris eWvi, rom pirdapir Tu
iribad igi iqneba satelevizio anZis
mesakuTrec).
„xelisuflebis mzakvrul qmedebaTa
dasturia 26 maisi da misi Semdgomi
periodi: Jurnalistebis cema-tyepa,
daSineba, teqnikis CamorTmeva, daWerebi
– azrovnebisaTvis miuwvdomeli
cinikuri saproceso garigeba, media-
holding „palitraze“ SemowmebiTi Sete-
va, SeTanxmeba badri patarkaciSvilis
ojaxTan: „yvelafers giTmobT – met-
alurgiul qarxanasac, magram daiviwyeT
„imedi“.
dResaviT aris naTeli, ra unda
xelisuflebas. misi survilia mona-
morCili sainformacio sivrciT Seqmnas
iluzia, rom saqarTvelo Sendeba da
brwyindeba, msoflio ki ingreva. re-
alurad saqarTveloSi ki yvelaferi
piriqiTaa.
xelisuflebam konkretulad icis,
ra unda, magram gaTiTokacebulobisa
da daqsaqsulobis da, upiratesad, skame-
bisaTvis brZolis gamo sibneliT aris
moculi politikosTa pozicia da is,
eTanxmeba Tu ara xelisuflebis mza-
kvrul ganaCens qarTveli xalxi,
saqarTvelos mosaxleoba.
saqarTvelos xelisufleba, romelic
21-e saukuneSi sakuTar qveyanaSi medi-
aze, internetis gavrcelebasa da
satelevizio anZaze awesebs kontrols,
Tavisi arsiT, aris diqtatoruli, ukve
aRar aris am qveynis xelisufleba.
nebismieri qveynisaTvis aseTi xelisu-
fleba miuRebelia. warmoudgenelia,
aseTi xelisufleba erTi dRiTac iguos
demokratiulma evropam, demokratiulma
dasavleTma.
samwuxaroa, rom saqarTvelos mego-
bari qveynebis elCebi araviTar komen-
tars ar akeTeben maSin,roca xelisu-
fleba monopolisti mediamagnati xdeba.
amas analogi ar aqvs msoflioSi da
es siwynariT aRiqmeba. samwuxarod,
demokratiuli dasavleTisganac. mdu-
marebas amjobineben is elCebic, rom-
lebmac 26 maiss saqarTvelos
damoukideblobis dRes qarTveli xalx-
is yofna ver aitanes rusTavelis
prospeqtze da xelisuflebas sisas-
tikiT moqmedebis mwvane gza misces.
saqarTveloSi aseTi xelisuflebis
imiT gamarTleba, rom sastikia da amit-
om xmas ver viRebT, danaSaulia rogorc
istoriis, ise, gansakuTrebiT, momavlis
winaSe.
xelisuflebis sisastike misi mSiS-
robisa da sisustis maniSnebelia. mSiS-
arasa da sustze morCileba mxolod
monebs SeuZliaT.
saqarTvelos Zliereba Tavisu-
flebisaken mudmivi ltolva iyo.dRes
igi gansakuTrebulad sWirdeba
saqarTvelos da mis momavals.
dRes Cven vWirdebiT saqarTvelos
da mis momavals. davdgeT RirsebiT,
rogoradac amas Cveni winaprebi
akeTebdnen da Cven gadavarCenT qarTul
cnobierebas saqarTveloSi da teri-
toriuladac gavamTlianebT mraval-
tanjul saqarTvelos“, – naTqvamia ko-
respondenciaSi.
saqinformi
ilori8 9-16 agvisto 2011
mas Semdeg, rac gazeT “ilorSi”
davbeWdeT baton giorgi xufenias
mogonebebi megruli “nacionalizmis”
Taobaze, romelsac xelovnurad aR-
vivebdnen saqarTveloSi megrelT-
moZule maRali Tanamdebobis pirebi,
redaqciaSi uamravi werili movida aR-
niSnuli publikaciis ganmeorebis Tx-
ovniT. CvenTvis savsebiT gasagebia mk-
iTxvelis interesi aRniSnuli sakiTx-
isadmi da amitomac ganmeorebiT vbeW-
davT baton giorgi xufenias mogonebebs.
rogorc cnobilia, egreTwodebuli
megrelTa saqmis politikuri Sefasebis
sawyisad 1951 wlis noemberi iTvleba,
uTuod is asedac aris, magram farTo
masebisaTvis dRemde cnobili ar aris
mTavari da ZiriTadi, anu am mimar-
TulebiT jer kide adrindeli periodi-
dan Tu rogori veraguli Canafiqri ar-
sebobda egreTwodebuli `megruli na-
cionalisturi jgufis~ Sesakowiweblad,
romelic metad konspiraciul viTarebaSi
funqcionirebda da mas Tavidanve
saqarTvelos xelmZRvanel pirTa pa-
Tologiurad daavadebuli avtoritetebi
edgnen Turme saTaveSi, megrelT-moZule
ukeTurebi arc Tu ise cotani yofilan,
samwuxarod aseTebis wyalobiT am jguf-
ma gza da gza mniSvnelovani Sevseba mi-
iRo, riTac mogvianebiT gundSi ugunurTa
sakmarisi wre Seikra...
...1946 wlidan, sabWoTa saxelmwifos
globaluri interesebidan gamomdinare
i.b. stalinis piradi miTiTebiT (polit-
biuros dadgenilebiT) lavrenti pavles
Ze beria saTaveSi udgeba partiisa da
saxelmwifosaTvis #1 sasicocxlo
mniSvnelobis problematuri sakiTxis,
atomuri bombis Seqmnis saqmes.
Sesabamisad igi mravalxazobrivi sax-
elmwifo struqturebis garkveuli naw-
ilisagan Tavisufldeba, Tu ar miviRebT
mxedvelobaSi saxelmwifo-strategiul
dazvervas, romelic Semdgom `lpb“-s
(lpb _ ase ixseniebdnen axlo wreSi
lavrenti pavles Ze berias) uSualo
daqvemdebarebaSi darCa.
sakavSiro uSiSroebis ministri, armiis
generali merkulovi Tavisufldeba
dakavebuli Tanamdebobidan da mis ma-
givrad iniSneba samamulo omis periodSi
wiTeli armiis kontrdazvervis mTavari
sammarTvelos `smerSis~ ufrosi gener-
al-polkovniki abakumovi.
...kadrebis gadaadgilebis process
arc saqarTvelos uSiSroebis saministro
gadaurCa. abakumovi ar tovebs `yu-
radRebis~ miRma respublikas, amiT sarge-
bloben saqarTvelos maRalCinosnebi da
noyier niadags amzadeben uSiSroebis
samsaxuris xelmZRvaneli postis
dasaufleblad, uromlisod dasaxuli
miznis ganxorcieleba SeuZlebelia.
erTdroulad da saswrafod, rogorc
kremlSi, aseve sakavSiro uSiSroebis
saministroSi, werili _ werilze igza-
vneba, riTac anonimi avtorebi ity-
obinebian, rom saqarTvelos uSiSroebis
ministri aqvsenti nariqis Ze rafava
qarTuli emigraciis lideris _ noe
Jordanias alali biZaSvilis (zogierT
werilSi Zmis Svilad moixsenieba)
meuRlea da am Tanamdebobaze igi ndobas
ar imsaxurebs.
...SemdgomSi cnobili gaxda, rom anon-
imuri werilis erT-erTi avtorTagani
amierkavkasiis sajariso SenaerTebis
kontrdazverva `smerSis~ ufrosi gen-
eral-leitenanti nikoloz maqsimes Ze
ruxaZe yofila.
n. ruxaZe, romelic wlebis gan-
mavlobaSi saqarTvelos CekaSi muSaobda,
xolo SemdgomSi ministris moadgiled
zedmiwevniT kargad icnobda a.n. rafavas
ojaxur mdgomareobas. sxvaTaSoris isic
unda aRiniSnos, rom WiWiko (ase eZaxdnen
Sinaurulad) rafavas rekomendaciiT
iqna n. ruxaZe amier-kavkasiis sajariso
SenaerTebis kontr-dazvervis xelmZR-
vanelad daniSnuli.
1947 wlis ianvris Tvidan general-
leitenanti aqvsenti nariqis Ze rafava
saqarTvelos uSiSroebis ministris
Tanamdebobidan gadahyavdaT iusticiis
ministrad. ase rom respublikis es
mniSvnelovani Tanamdeboba, rogoricaa
uSiSroebis saTao samsaxuris pirveli
Sefis adgili, Tavisufldeba. maSasadame,
SeiZleba kompententurma pirebma javSnidan
Tavi gamoyon da Canafiqris gegmazomier
ganxorcielebas miscen mwvane gza.
iwyeba moqmedeba.
adgilobriv xelmZRvanelobas imedi
aqvs am Tanamdebobaze moxvdes generali
n. ruxaZe, romelsac rogorc `smerSis~
muSaks, ukve amJamindeli ministri abaku-
movi kargad icnobs. im SemTxvevaSi Tu
ki es ase ar moxda, maSin SeTqmulTa
manqana ar amuSavdeba. rogorc cnobili
gaxda, sakavSiro uSiSroebis ministr
abakumovs sxva gegma hqonda. am postze
mas Rirseul kandidatad moazrebuli
aqvs baltiispireTis respublikebis
samxedro olqis sajariso kontr-
dazvervis ufrosi general-leitenanti
valodia zarelua. maSin ki, yvelaferi
SesaZloa rigze yofiliyo...
...ar SeiZleba ar aRiniSnos, general-
polkovniki leseliZis diviziis gener-
lebis: leonid breJnevis da valodia
zareluas SesaniSnavi megobruli
urTierTobebis Sesaxeb, romelTa
siaxloveze ara erTxel aqvT samamulo
omis mematianeebs aRwerili.
amboben, rom valodia zareluam
lavrenti pavles Ze berias, romelic
saerTod kadrebis SeswavliT iyo dain-
teresebuli, erT-erTi Sexvedris dros
l.i. breJnevis pirovneba dauxasiaTao,
rogorc gawonasworebuli da Rirseuli
mzardi partiuli muSaki. imasac aR-
niSnaven, rom TiTqos es garemoeba gamx-
dariyos l.i. breJnevis maRal safexurze
dawinaurebis safuZveli.
davubrundeT Txrobis mTavar arss;
rogorc vvaraudobdiT generali abaku-
movi, saqarTvelos kompartiis cekas mdi-
vans _ kandid Carkvians pirdapiri xaziT
atyobinebs sakavSiro uSiSroebis samin-
istros azrs saqarTvelos respublikis
uSiSroebis ministris postze dasaniSni
kandidaturis Sesaxeb da rom aseT
pirovnebad SerCeulia `smerSis~ erT-
erTi maRali Tanamdebobis piri, CvenTvis
kargad cnobili generali zarelua.
pasuxad k.n. Carkviani moaxsenebs, rom
miiRos piradad. sakavSiro saministroSi
misuls, ministris misaRebSi xvdeba abaku-
movis mier saq. uSiSroebis ministrad
rekomendirebuli v. zarelua, erTmaneT-
Tan Tbilad misalmebis Semdeg k. Cark-
vians ministris referenti dauyovnebliv
miacilebs, general-polkovnik abakumov-
Tan, kabinetSi.
saqarTvelos centraluri komitetis
mdivan k. Carkviansa da sakavSiro uSiS-
roebis ministr abakumovs Soris iwyeba
saqmiani dialogi. _ rogorc telefoniT
mogaxseneT _ iwyebs saubars saqarTvelos
cekas mdivani _ genadi zareluas mimarT,
rogorc komunistsa da profesionalizmze
saqarTvelos centraluri komiteti da
misi biuro, mxolod dadebiTi Sexed-
ulebisaa, magram arsebobs mniSvnelovani
angariSgasawevi garemoeba, amx. valodia
zarelua miuxedavad misi qarTuli war-
momavlobisa, wlebis ganmavlobaSi muSaob-
da da cxovrobda saqarTvelos respub-
likis gareT, amdenad, saqarTvelos re-
spublikis aqtivi, rac mTavaria Tbilisis
sazogadoeba da misi elitaruli nawili,
mas naklebad icnobs. Cemi azriT es faq-
tori angariSgasawevia Tqvendami rwmuneb-
uli specifikuri samsaxurisaTvis.
amis Semdeg kandid Carkvianma, saubari
dawyebuli argumentaciis WrilSi gaa-
grZela da abakumovs axsenebs, rom
saqarTvelos cekas azria, respublikis
uSiSroebis ministris postze rekomen-
dacia misces amierkavkasiis jarebis
kontrdazvervis `smerSis~ ufross gen-
eral-leitenant nikoloz maqsimes Ze
ruxaZes, romelic wlebis ganmavlobaSi
muSaobda saqarTvelos uSiSroebis pa-
suxismgebel Tanamdebobebze, xolo amis
Semdegac, rodesac generali ruxaZe ga-
dayvanil iqna wiTeli armiis
amierkavkasiis jarebis kontrdazvervis
ufrosad, samsaxureobrivi mdgomareobiT
ZiriTadad mainc saqarTveloSi imy-
ofeboda da mis aqtivTan mWidro kavSir-
Si uxdeboda moRvaweoba. mniSvnelovani
garemoebaa isic, rom generali ruxaZe,
amierkavkasiis jarebis sardalTan erTad
arCeulia saqarTvelos kompartiis cen-
traluri komitetis wevrad da igi
dReis mdgomareobiT, rogorc cekas
plenumis wevri nayofier partiul saqmi-
anobas eweva respublikis masStabiT.
sakavSiro ministri _ abakumovi,
saqarTvelos cekas mdivnis Carkvianis
dasabuTebul rekomendacias uSiSroebis
ministris postze n.a. ruxaZis wardgenis
Sesaxeb, logikurad cnobs da general
ruxaZis sasargeblod wydeba sakiTxi,
xolo generali v. zarelua iniSneba n.
ruxaZis magier amierkavkasiis jarebis
SenaerTebis kontr-dazverva `smerSis~
ufrosad.
sakiTxis sasurveli kuTxiT Se-
brunebis Sedegad, cekas mdivani Carkviani
gamarjvebuli da gabadruli brundeba
saqarTveloSi. xumroba xom ar iyo, jer
a.n. rafavas, rogorc megrelis, am metad
mniSvnelovani Tanamdebobidan umtkivneu-
lod CamoSoreba, aseve umtkivneulod
meore megreli _ v. zareluasaTvis gzis
gadaketva.
amrigad, sawadeli miRweulia, magram
rac yvelaze mniSvnelovani da mTavarze
umTavresia, es mainc saqarTvelos uSiS-
roebis ministrad n.a. ruxaZis daniSv-
naa.
1952 wlis ianvris Tvea. saqarTvelos
uSiSroebis saministros erT-erTi qveg-
anyofilebis ufros podpolkovnik mamia
Jvanias gadaudebeli saqmis gamo mouxda
pirveli spec.samsaxuris arqivSi Sro-
matevadi, xangrZlivi muSaoba, sabWoTa
saqarTvelos daarsebis pirveli dRi-
danve, anu 1921 wlis Tebervlis Tvidan
dawyebuli ociani wlebis arqivi
mTlianad da detalurad Seeswavla.
amas iTxovda is saqme, romelic pod-
polkovnik Jvanias logikur daboloe-
bamde unda mieyvana.
es is droa, rodesac `megrelTa saqme~
mTeli simwvaviT dgas dRis wesrigSi,
sakiTxis garSemo miRebulia centraluri
komitetis ara erTi dadgenileba. am
droisaTvis ukve dapatimrebulia
megruli warmoSobis partiuli-sabWoTa
avtoritetebi da xelaRebiT grZeldeba
sxva pasuxismgebel pirTa ayvana.
podpolkovnik m. Jvanias saqmianobas
arqivSi garkveulwilad agorebuli
`megrelTa saqmesTan~ hqonda kavSiri.
Semosuli binZuri xasiaTis anonimuri
werili, romelic sabWoTa wyobilebis
pirveli wlebis sakiTxebTan iyo
dakavSirebuli, iTxovda mTeli rigi
masalebis oficialuri Tu araofi-
cialuri gziT anonimis mier miwodebuli
informaciebis gadamowmebas.
vimeoreb, `megrelTa saqmesTan~
dakavSirebiT n. ruxaZe mogonil kompr-
masalebs awvdida kremlis xelisufalT,
aseTi aprobirebuli meTodi amarTlebda,
radgan gzavnili dokumenti kuTvnile-
bisamebr Sesamowmeblad teritoriul
daqvemdebarebaSi isev gamgzavnT ubrun-
debodaT, es ukanasknelebi Tavis mxriv
xelebs ibandnen aqaoda Cven mxolod
moskovis miTiTebebs vasrulebTo, faqtiu-
rad ki sargeblobdnen ra zemodan mo-
cemuli gankargulebiT, Semowmebis doku-
mentSi metad moxerxebulad da
taqtikuri svliT debdnen Tavidanve
strategiulad gaTvlil Canafiqrs.
saarqivo masalebis damuSavebisas m.
Jvania moulodnelad awydeba sensaciur
masalebs, romelic exeba saqarTvelos
saxelmwifos uSiSroebis amJamindel mo-
qmed ministrs general-leitenant rux-
aZes da mis mkvidr Zmas.
masalebi metyveleben, rom saqarTve-
los gasabWoebis pirvel dReebSi
nikoloz aleqsis Ze ruxaZe da misi
alali Zma cxovrobdnen aWaraSi (ba-
TumSi), rogorc profesionali kontra-
bandistebi danaSaulebriv-antisax-
elmwifoebriv kavSirSi imyofebodnen
aWarel da Turq kontrabandist-
megzurebTan (xodakebTan), romlebic gar-
da aqtiuri kontrabandisa, xels uwyobd-
nen da saqmian daxmarebas uwevdnen anti-
sabWoTa kontrrevoluciur elementebs
saqarTvelo-TurqeTis sazRvarze arale-
galurad gadayvanis saqmeSi, romelic
mimarTuli iyo axalgazrda sabWoTa
respublikis interesebis sazianod.
gaocebulma batonma mamia Jvaniam, is-
argebla imiT, rom nanaxi masalebi ar
iyo pirveli spec-ganyofilebis kar-
toTekaSi fiqsirebuli, n. ruxaZesa da
mis Zmaze arsebul kompr-masalebs
umtkivneulod da Zalian ostaturad
iRebs arqividan da ase itovebs pirad
sargeblobaSi.
unda iTqvas, rom aRniSnuli faqtis
Sesaxeb ufro mogvianebiT, rodesac wlis
dasawyisSi ministri _ nikoloz ruxaZe
gaanTavisufles dakavebuli Tanamdebo-
bidan da amis Semdeg male patimrobaSi
iqna ayvanili, ukve uSiSroebis samin-
istros centraluri aparatis mTelma
operatiulma Semadgenlobam Seityo dau-
jerebeli, magram faqtiurad sensaciuri
ambis Sesaxeb. winamdebare naweris gamo
momyavs piradad batoni mamia JvaniasTan
Semdgari saubris Sinaarsi:
„Cems mier arqividan amoRebuli
masalebis dedans ramdenime asli ga-
davuRe da srul wesrigSi moviyvane.
garkveuli fiqris Semdeg gadavwyvite
kompromasalebi general ruxaZeze mokle,
magram Sinaarsiani mimarTviT gamegzavna
saqarTvelos kompartiis centraluri
komitetis pirveli mdivnis kandid
nestoris Ze CarkvianisaTvis. vimedovneb-
di, n. ruxaZis mier axalgazrda sabWoTa
saqarTvelos sawinaaRmdegod Cadenili
antisabWoTa danaSaulis gamomzeurebiT
SevZlebdi sul mcires mainc, saxeldobr:
dakavebuli Tanamdebobidan ministr n.
ruxaZis ganTavisuflebas. am qmedebiT
CamoviSorebdiT `megrelTa saqmis~
aqtiur zemwol pirovnebas, romelic
erT-erTi sulisCamdgmeli iyo am pro-
vokaciisa. darwmunebuli viyaviT am
saSualebiT garkveulad Semsubuqdeboda
megrelTa xelaRebiT devna, magram ratom-
Rac ase ar moxda.
k. Carkvianis saxelze werilis gagza-
vnidan arc ise didi dro iyo gasuli,
rodesac ministris referentma gadmomca
saswrafod vxlebodi general n. rux-
aZes.
mis SekiTxvaze ra werili gavugzavne
cekas mdivans k. Carkvians _ vupasuxe:
diax, amxanag Carkvians, am SemTxvevaSi
ara rogorc uSiSroebis muSakma, aramed
rogorc komunistma, partiuli wesdebis
sruli SesatyvisobiT mivwere werili,
romelic TqvenTvis cnobili gamxdara.
general ruxaZem gamomwvevad Semomxeda
da saubarSi ucbad CamerTo _ Tqven ro-
gorc komunists, ra Tqma unda, amis
ufleba gqondaT, magram minda icodeT,
rom is werili amJamad CemTan imyofeba.
es bolo sityva gamarjvebuli kacis
niSnis mogebiT warmosTqva. sxva gza ar
mqonda, Seupovrad SeveWide: ministro, _
vuTxari me, _ rodesac am metad saSiS
nabijs vdgamdi, detalebSi mqonda
gaTvlili yvela mosalodneli varianti
ukiduresobis kuTxiTac ki. minda
giTxraT, rom gaazrebuli variantis
erT-erTi mxare dRevandeli Cveni Sexve-
drasac iTvaliswinebda. ase rom uke
windawin zomebi mqonda miRebuli, rom-
lis meqanizmi Cems piradi usafrTxoebis
garantias uzrunvelyofda. saqme is aris,
rom rodesac TqvenTvis cnobil masalebs
arqivSi, muSaobis procesSi, sruliad
SemTxveviT wavawydi, radgan es ukve kar-
gad cnobili dokumenti kartotekaSi
ar iyo dafiqsirebuli, pirwmindad amoRe-
buli maqvs da CemTan inaxeba saimedod
daculi. minda icodeT, imdenad saimedod
maqvs Senaxuli, rom mas veraviTari pro-
fesionaluri Cxrekva ver SeZlebs mi-
akvlios da am mxriv mcdeloba misi
xelSi Casagdebad mxolod situacias
gaamwvavebs Cems sasargeblod; rogorc
xedavT samxili masalebis mxolod
aslebi gavugzavne cekas mdivans, romelic
amJamad, rogorc Tqven brZaneT, saTanado
reagirebisaTvis win gidevT. rac Seexeba
ZiriTadi masalebis pirvel pirebs isini,
wesrigSi moyvanili, CemTvis uaRresad
sando pirTan aris Senaxuli. maTi
xelSeuxebloba imdens xans iqneba garan-
tirebuli, ramdenic es saWiro iqneba.
ufro gasagebad ganvmartav, arsebul
komprmasalebze dReis mdgomareobiT
viciT mxolod oTxma kacma: me, cekas
mdivanma _ kandid Carkvianma, ukve Tqven
da rac mTavaria kidev erTma: romelsac
CemTvis uaRresad sasicocxlo
mniSvnelobis daniSnuleba eniWeba ro-
gorc sando pirovnebas. dasamali ar
maqvs, radgan Cemi Canafiqri ar ganxor-
cielda, SevTanxmdeT Semdeg garigebaze:
me sxva instanciebs ar mivmarTav da
kompromasalebs, Tqvenze arsebuli Sesa-
Zlo gzebiT mets ar gavaxmaureb. mTeli
dokumentacia iqneba CemTan konservaci-
aSi, magram erTi pirobiT, Tu Cems mimarT
miiRebT nebismieri meTodiT zomebs, es
dapatimrebis gziT Tu teroris
saSualebiT, icodeT _ is pirovneba,
romelTanac molaparakebuli var,
gamoiyenebs Tavis avtoritetul mdgo-
mareobas da komprmasalebis dedans
kremlis pasuxismgebeli piris meSveobiT
uSualod stalinisaTvis gadasacem fos-
taSi Caagdebs da Tu ra mohyveba amas,
naTel suraTs gvaZlevs. vimeoreb, mo-
cemuli pirobis erTguli viqnebi da
mas mtkiced davicav. vfiqrob Seqmnili
situaciidan gamomdinare, Tqvenc iZule-
buli xdebiT Cems mier SemoTavazebuli
garigebis pirobebi aseve daicvaT da
bolos, sakiTxis irgvliv Cvens Soris
Semdgari dialogi CavTvaloT damTavre-
bulad.
giorgi xufenia
~megruli `nacionalizmi~ anu SeTqmuleba erTiani saqarTvelos winaaRmdeg
ilori 99-16 agvisto 2011
yvela ers aqvs Tavisi tradi-
ciebi, adaTebi da wes-Cveulebebi.
isini Seqmna TviT xalxma, romlebic
asaxaven ama Tu im tomis, gvaris
Tu ojaxis qceva-moqmedebebs, cx-
ovrebis Sinaarss. yvela zne-Cveule-
bas gaaCnda misTvis damaxasiaTebe-
li ritualuri moqmedeba. amis sa-
fuZvelze iqmneboda xalxuri Tq-
mulebebi da legendebi. xalxuri
wes-Cveulebebi warmoadgenda
mSromeli adamianebis erTobis
saSualebas.
dResaswaulebi da wes-Cveulebani
ara mxolod, ubralod, alamazeben
cxovrebas, aramed isini Taobidan
Taobas gadascemen istoriul
gamocdilebas.
rogorc qristianoba, ise yvela
sxva religia, saTemo-sagvareulo
dResaswaulebisa da wes-Cveulebe-
bis saSualebiT nergavdnen xalxSi
TavianT ZiriTad ideebs.
yvela xalxis cxovrebaSi aris
gansakuTrebuli dReebi, romelic
ukavSirdeba raime mniSvnelovan
movlenas, ramac sadResaswaulo
xasiaTi miiRo. am dResaswaulebis
didi nawili adamianTa yoveldRiur
cxovrebasTan iyo dakavSirebuli.
adamiani dResaswaulobda xvna-Tes-
vas, mosavlis aRebas, igonebda sax-
alxo gmirebs. SemdgomSi bevrma
dResaswaulma religiuri xasiaTi
miiRo, romelic damkvidrda
yoveldRiur cxovrebaSi.
gagacnobT samegreloSi dRemde
SemorCenil dResaswaulebs, rom-
lebic uxsovari droidan iReben
saTaves.
sadabado
sadabados (odabade) locvas as-
rulebdnen dedofaniebi (bebiaqalebi)
Zvelad, rodesac ar iyo samSobisro
saxlebi, gansakuTrebiT ki soflebSi.
maT movaleobas dakvirvebuli da
gamocdili qali asrulebda, romelsac
dedofanias eZaxdnen. qalebis umravle-
sobas mSobiaroba Tavis keriasTan
uxdeboda. daanTebdnen did cecxls,
gaaTbobdnen saxls, keriasTan daafend-
nen Calas an Tivas, gadaafarebdnen ze-
wars da bebia qalis daxmarebiT ibade-
bodnen bavSvebi. swored am dros ki
soflis umravles ojaxebSi Svidi da
meti bavSvi hyavdaT.
bavSvebis dabadebidan (vis rogori
saSualeba hqonda) cota xnis semdeg
deda moiwvevda beba qals da xonCaze
dalagebul sursaT-sanovages miarT-
mevda. es ukanaskneli ki sanTliT
xelSi midioda bavSvebTan, samjer Se-
mouvlida gars da locavda mis mier
ayvanil bavSvebs.
meoce saukuneSi es salocavi Sec-
vala (gaauqma) samSobiaro saxlebma.
dRevandeli gaWirvebis Jams kidev aris
sakuTar keriasTan mSobiarobis
SemTxvevebi, magaliTisaTvis SemiZlia
moviyvano afxazeTidan devnili ramin
pertaias meuRlem, romelic cxovrobs
qalaq baTumSi, sastumro “mesxeTSi”,
me-14 sarTulze, dedofaniis daxmarebiT
orjer imSobiara. albaT isini
Seasrulebdnen sadabados rituals.
afxazeTSi sadabados rituali sx-
vanairad tardeboda. Tu samiqel-
gabrielo Zroxas eyoleboda fuji
(mdedri) xbo, mas qalebi klavdnen da
loculobdnen, raTa gaeCinaT bevri
Svilebi.
goxarWalafa
es salocavi raRac jados magvari
iyo. sruldeboda mavne mwerebisa da
qvewarmavlebis winaaRmdeg aRdgomis
win, did xuTSabaTs. ojaxis yvela
wevri jdeboda keriasTan. ojaxSi yve-
laze umcross (mdedr. sqesis) uxmod
unda daerTo erTi TiTistari Zafi, e.i.
“Surubumuo”. danarCenebi ki cdilobd-
nen mis Secdenas. “uxmo gogos” ar
unda daeZina, roca yvela daiZinebda
“Surubumu” fexis TiTebs gadauRobavda
yvelas im ZafiT, raTa TiTebis qavili
ar hqonodaT. SuaRamisas “uxmo gogo”
atexda xmaurs (xarWals), vedroSi
aCxarunebda kenWebs. danarCenebic
iRviZebdnen da iwyebdnen Cxaruns. isini
gars uvlidnen saxls Tu ezoSi mdgar
sxva nagebobebs.
gogona naxSiriT Semoxazavda
sazRvrebs, im mizniT, rom naxSiris mo-
eridebodaT mwerebs da imis aqeT ar
Semovidodnen.
aRniSnuli ritualis Semdeg tarde-
boda “wyirWofua” (rwyildaWera). erT-
erTi gogo adioda saxlis sxvenze,
viTom yanas Toxnida da xmamaRla iZa-
xda “sad yana da sad sxvenio”, sxva pa-
suxobda _ “so yude do so wyirio”
(sad saxli da sad rwyilio), mere
fexebs urtyamdnen kerias, TiTqos
asamarebdnen rwyils.
gaZRoba
es salocavi tardeboda didmarxvis
24-e dRes. kolxeTSi es cnobilia
gaZRomis, gaZRis saxelwodebiT. am pe-
riodisaTvis pirvelad Semodioda Win-
Wari. ojaxSi ki mzaddeboda WinWris
mwvanili. gakeTebul saWmels awyobdnen
saxlis karze. kars Riad tovebdnen da
warmoTqvamdnen “ena gaZRis, ena giZRis”.
TiTqos raRac uxilavi modioda, waiReb-
da saWmels da iloceboda “misiT
uRuni Tis Sibudas” (visav aqvs, imas
qonebodeso). zarmacebis sufras ki
wyevlida “dRas vaSibudas” (arasdro
eSovnoTo). amis gamo yvela cdilobda
sizarmacis daZlevas.
jgeraguna
jgeraguna futkris salocavia. Zve-
lad Tafli blomad iyo xis fu-
RuroebSi. adamianebi Zveli droidan
akvirdebodnen futkris moqmedebas, mis
SromiT saqmianobas, sibejiTes da wes-
rigs. is RvTaebrivad gamoacxades da
rogorc wmindans “jgeraguna” uwodes.
amis Semdeg xalxma daiwyo
futkrisaTvis binis (skis) keTeba.
es salocavi tardeboda mindvris
yvavilebis Semosvlisas, aRdgomis me-
40 dRes, amaRlebas. safutkreSi mid-
iodnen kverebiT, ukmevdnen sakmeveliT,
raTa muSa futkrisaTvis meti Zala
miecaT. ambobdnen aseT sityvebs _
“aguna, maguna, jgeraguna didebulo”,
raTa futkars Tavisi saxlisaTvis
miegno da meti Tafli mietana.
mlocvelebi futkris saxlis garSemo
sxdebodnen da iqve Wamdnen salocav
kverebs. es ki niSnavda imas, rom gayris
Semdeg meore deda futkars sxvagan
ar waeyvana Tavisi ojaxi da iq Casaxle-
buliyo, sadac miuCina patronma bina.
mefutkreoba kolxeTis mosaxleobis
ZiriTad saqmianobas warmoadgenda. tyiT
dafaruli Zveli kolxeTi erT-erTi
im mxareTagania, sadac Zalze momravle-
buli iyo futkari. aq saukeTeso xarisx-
is Tafli mzaddeboda. Zvelad sapatio
stumrebs desertad Taflis fiWas mi-
arTmevdnen xolme.
vaWrebs cvili gahqondaT konstan-
tinopolSi. gansakuTrebiT sasargebloa
mindvris nair-balaxisa da xexlovani
mcenareebis yvavilis mtveri. is mdi-
daria mTeli rigi biologiuri naer-
TebiT da gamoiyeneba sxvadasxva avad-
myofobis samkurnalod.
amitom, xalxma SemoiRo futkris sa-
locavi “jgeraguna”.
lazebi futkars ulocavdnen Semdeg-
nairad:
bujgujuq Tofuri miRunuc, mure
wyari moiRans,
bujgujus bubeWyai (cdilobs), mure
qoToliRa,
is Tofurs, ma oWkumu eliTada maiRa
CiCayvi,
dokurubu wiflis, duda qeiRa To-
furi var,
axenuko xeTaSuri qeiRa.
mirian jalaRoniaomisa da Sromis veterani, devnili
afxazeTidan
(gagrZeleba iqneba)
saTemo, sagvareulo da saojaxo salocavebi samegrelosa da afxazeTSi
norCi ilorelis tribuna _ TamTa caguriapatara kvirtipatara kvirti var da
gazafxuls vumReri ar
gagikvirdeT! aba, daakvirdi xis
totebze Cems pirvel kvirts,
mzisken iWyitebian, TiTqos, mzes
evedrebian: genacvale, TvalebSi
gamomaxede, gamaxeline rom Cemi
lamazi gazafxuli davinaxoo.
mzem gauRima kvirtebs. mi-
ualersa, moefera da RimiliT
axara: mec mixaria gazafxulis
mosvla, male dedamiwaze
aprili mobrZandeba yvavilebis
lamazi etliT, Cagexveva da
getyvis: CemiT iwyeba gazafx-
uli, patarav! zeca ciskris
kars gagiRebs da dagapkurebs
nams, rogorc cis mananebs Sven-
iT da daiwyeba totebze kvir-
tebis daskdoma. es, Cemo kargo,
Seni simReris pirveli hangebi
iqneba da ayvavdeba Seni lamazi
toti, agisruldeba natvra da
igrZnob gazafxulis laR sun-
Tqvas da gulis feTqvas. axla,
Cemo kargo, xom gixaria? Sexede
rogor brwyinaven da cim-
cimeben RamiT varskvlavebi.
isini ufals madlobas
swiraven. Wreli pepela, yvav-
ilebis bangiT damTvrali,
Seisvenebs Sens totze da Cumad
gakocebs, qari gimRerebs qar-
Tul nanas da Sen igrZnob
mTebis sunTqvas. camde awvdili
ki parosebi sulganabulni
dganan da Soridan usmenen
usityvo nanas.
xom ar SegeSinda? nu
geSinia, male aprilis wvima
wamova, mas SenTvis moaqvs siT-
bo, nu SegaSinebs grgvinvis
dawyeba, nu daRondebi. aprili
modis da galaRdebi, martis
Rrubeli nu SegaSinebs, is xan
gacremlebs, xan mogefereba.
xom ar SegeSinda? male
gazafxuli dadgeba, mze amo-
brwyindeba, gulSi Cagikravs.
mzis amosvla SenTvis xom bed-
nierebaa. Gexvewebi gazafxulo,
rom ca RrublebiT ar daxuro.
TandaTan gawvebian horizontze
nislebi. sios neli
foTlebisaSrialeba gulSi
nanasaviT Cagesmeba dRisiT da
RamiT. mTidan gamoqceuli
patara nakadulebi CqrialiT
morbian da moxtian, siyvarulis
hangebs gimRerian. Sen Sescqeri
da gixaria. ai, mze Cavida. sx-
ivebis CanCqeri uxvad gadaaR-
vara uwmindesis da unetaresis
ilia II-is baRSi gaRviZebul
patara rtos. nu swuxar patar-
av! gjera Cemi? male gazafxuli
mova, Sen bednieri xar edemis
baRSi rom gaiSlebi.
samoTxis Citebiqari gaSmagebiT gaswivis,
tokavs kiparosi. kiparosSi
Semaluli Citebi idumali xmiT
gasZaxian baRSi galobadqceul
Tavis msgavs Citebs: ra bed-
nierebi varT, genacvaleT, uw-
mindesisa da unetaresis baRSi
rom vcxovrobT. dRegrZeloba
uwmindess da unetaress, janm-
rTeloba Cvens cocxal an-
gelozs. Cems dadardianebul
guls Sveba agrZnobines
beRurebma. ciskarma gaSala
frTebi, dila gaanaTa. TeTri
farfata mtredi laJvardSi
trialebs, ciskars esalmeba.
bilikze farSevangi da-
seirnobs, sio nela aSrialebs
foTlebs. sulganabulni
dganan kiparosebi da Cumad
usmenen ciskris usityvo nanas.
mTebs nislis baRdadi
waukravT Tavze. mtkvari,
TiTqos, akvanSi wevs da
duduniT ganagrZobs denas.
mdumared dgas mTawminda.
totebdaxrili xeebi amayad
dganan da memSvidobebian. yvav-
ilebi Ramis Zilisgan Tavisu-
fldebian, iRimian, dilis crem-
lebs imSraleben da kabebs
isworeben, Tan meubnebian:
patarav, ici dRes gazafxulis
pirvli dRea. mec gigalobT
Citebo da yvavilebo. Seviyvaro
ufali RmerTi Seni yovliTa
guliTa SeniTa da yovliTa
suliTa SeniTa da yovliTa
gonebiTa SeniTa.
dedadadga marti. xan Tovs, xan
wvims, xan Tbili, mziani dReebi
cvlian erTmaneTs. patara Tam-
Ta avadmyof dedas gverdSi
misjdomia da dedis Tvalebs
Sescqeris, Tan fiqrobs: jer
aseTma axalgazrdam ramdeni
tanjva-wameba gamoiara, rom
Svilebi gadaerCina. TamTam
oTaxSi mimoixeda da fiqrs
misca Tavi. rogor uSvelos
dedas, wamali saidan moitanos.
gza, romelic dedas gadaarCen-
da, ufali iyo. pawawina
xelebiT sanTels anTebda da
wmindanebis win muxlebze da-
Coqili RvTismSobel mariams
evedreboda, deda gadaerCina.
ai, ufalma ismina vedreba da
mxsnelad zaira bebo, deda
qeTevani, deda nona da manana
anua gamoagzavna. saswrafod
mkurnaloba iyo saWiro. Cven
ki fuli ar gvqonda. deda
qeTevanma 50 lari gadasca.
Turme Svilmkvdari dedebis
Senawiri fuli yofila. deda
nonam sakuTari TavSali Se-
moaxvia, daloca da janm-
rTeloba usurva. deda
sixarulisgan tiroda, gvef-
ereboda da gvanugeSebda. nu
geSiniaT, me Tqven Zalian miy-
varxarTo. TavSali Semoixvia,
cremlebi Rapa-RupiT gadmos-
dioda. rom vkiTxe, ratom tiro-
da, miTxra: ici Svilo, am
TavSalma siTbo da sixaruli
damibrunao. deda nona! gamaxsen-
da Cemi toli mixo, romelsac
deda avad hyavda da qinaqinis
sayideli fuli ar hqonda.
skolaSi stumari mouvidaT.
mixos hkiTxes, ra giyidoTo.
mixom upasuxa: qinaqinao.
dRes me bednieri var, dedas
wamlebi moutanes Tqveni
wyalobiT da mkurnalobs. vfi-
cav dedao! me saRmrTo wignidan
viswavli moTminebas, mwuxarebas
sixaruliT daviTmen.
locvauwmendeso da unetareso,
suli meleva me Tqvens
xilvaSi.
ufals vugalob me Tqvens
didebas,
rom avayvavo rwmena qris-
tesi!
gTxovT, mimaswavloT gzai
uflisken,
rogor viaro, rom me vix-
ilo
ieso qriste cis kabadonze
naTlis sxivis SuqiT gabr-
wyinebuli.
`...mxolod da mxolod rw-
meniT patarav,
miende ufals, mas SehRa-
Rade,
gza siwmindisken sworad
iare,
maSin ixilav ieso qristes.~
mec minda viyo cis an-
gelozi,
suliT zecas rom Se-
vuerTde,
Camovqni sanTTlebs, zecaSi
wmindas,
rom ar Caaqron, avanTob im-
dens.
TamTa caguria,Tbilisis me-60 sajaro sko-
lis IV klasis moswavle
ilori10 9-16 agvisto 2011
saqarTvelo (kolxeTi) _ kacobriobis civilizaciis akvanisaqarTvelo (kolxeTi)
Cveni samyaros upirvelesida udidesi qveyanaa.
iberiada iwyeba kolxeTiT,kolxeTSia qarTuli damsoflio civilizaciis
saTaveprof. levan sanikiZe
das. #122, 123, 124, 125, 127, 128,
129, 130
Cven gazeTis wina nomrebSimkiTxvelebs mivawodeTdidi qarTveli mecnierisbaton klimenti Seliaswerilebis ciklidanmravali saintereso wer-ili, romelic naTelshfens saqarTvelosSoreuli warsulisperipetiebs. zogierTiwerili am ciklidan Sei-Zleba adre gamoqveynebu-lic gvqondes, magramimdenad didia mkiTxveliauditoriis interesi ba-toni klimentis Semoqmede-bisadmi, rom misixelmeored gamoqveynebacdidad sasargeblo dasaSur saqmed migvaCnia _gazeT “iloris” redaqcia.
afrikeli berberebi
megrul enaze
metyvelebdnenrogorc aRiniSna, berberebs
esmodaT da gaegebodaT unaCe-
bis laparaki, maTi ena, amasTan
damatebiT oriode sityvas vi-
tyvi berberebis Sesaxeb.
kolxTa monaTesaveebad
iTvlebian afrikis vrcel ter-
itoriaze mcxovrebi uZvelesi
TeTrkanianebi _ berberebi, rom-
lebic cxovroben alJirSi,
marokoSi da afrikis zogierT
sxva qveyanaSi (am mosaxleobis
erTi mniSvnelovani nawili
damaxinjebuli megruliT la-
parakobs).
berberi mosaxleobis
daaxloebiT 30 procenti
mSobliur “berberul” diale-
qtze metyvelebs, danarCens ena
daviwyebuli aqvs, magram Senar-
Cunebuli aqvs erovnuli TviT-
Segneba, ician, rom erovnebiT
berberebi arian. ukanasknel
periodSi mopovebuli masa-
lebic adastureben qarTve-
lebisa da berberebis istori-
ul naTesaobas (naTela fofx-
aZe, preistoriuli kolxeTi,
gaz. “dioskuria”, 2004, seqtem-
beri, #15).
kontinent evropas
qarTulad “orofa”
unda erqvaskontinent evropis saxel-
wodeba erTgvarad kolxeTis
RmerTis saxelTan aris
dakavSirebuli: is, rac ucxour
enaze iwodeba evropad, meore-
nairad warmoiTqmis “orofa”-
d da es meore aris misi
sawyisi forma. evrofa-orofa
im mefis asulis saxelia,
romelic kolxeTis erTi naw-
ilis _ pelazgebis RmerTma,
saxelad “Ze”-m gaitaca da
Caasaxla kunZul kuratoze (am-
Jamindeli kreta) im midamoebSi,
romelsac kolxuri saxeli
“gordi” erqva (amJamadac “gor-
di” hqvia). kreta ZirZveli
kolxuri mxarea. kurato _
kretis kuTvnil erT patara
kunZuls amJamadac hqvia misi
aTaswleulebis winandeli sax-
eli “kolxiTi”-“kolxeTi”, _
amaze miuTiTeben iqauri samgza-
vro (turistuli) biuros
masalebi. adgilobrivma
mosaxleobam aTaswleulebis
ganmavlobaSi erTgulad da
siyvaruliT SeinarCuna saxel-
wodebebi “gordi” da “kolx-
eTi”.
kunZulidan didi manZiliT
daSorebul sxva kolxur
mxareSi, kolxeTis samTavros
meTauris _ daviT dadianis
daqvrivebuli meuRle ekater-
ine WavWavaZe-dadiani cxovrob-
da samegrelos samTavros
sasaxleSi qalaq gordSi da
iqvea dakrZaluli.
kidev meti, kunZul kurato-
kretaze mdebare qalaq faTis-
faisTis midamoSi, 1908 wels
italielma arqeologma luiji
perniem aRmoaCina uZvelesi, Tix-
isgan gamoZerwili mrgvali
firfita, naqalaqaris
ZvelTaZveli saxelia “faTi”,
igive “foTi”. Semdgom periodSi
ucxoelebi qalaqs moixsenieben
“faistos” saxeliT, sadac imave
1908 wels, luiji perniem kvlav
aRmoaCina Tixis disko “fes-
tosis disko” _ kolxuri
oqrodamwerloba.
“orofa” qarTebis _
qarTvelebis mier Seqmnili
qarTuli sityvaa (kerZod,
kolxuria) da niSnavs “siy-
varuls”, adamianis yvelaze
saTuT, keTilSobilur
grZnobas. kolxuri sityva
“Tqua” (Tqma, laparaki) anu Tq-
muleba zevsis mier gatacebul
“orofaze”, kolxur kunZulze
mis Casaxlebaze, sadac mas sami
vaJi SeeZina: ufrosi mino _
minosi, romelic iqve gamefda
da colad hyavda aietis
asulis _ medeas da _ saxelad
“fasifa” (Tqmulebas istori-
uli safuZveli aqvs, namdvilad
momxdar movlenas asaxavs).
“orofes” saxeli (elinurSi
emateba bolosarTi “os” da
xdeba “orfeosi”), ra Tqma unda,
kolxuri sityvaa. asulis
dakargvis gamo usazRvrod da-
naRvlianebulma orofas mamam
vaJiSvili, saxelad “kolxi”,
gaagzavna asulis saZebrad da
Svils aukrZala orofas
gareSe dabruneba. kilxim
(kolxim) mamis davaleba ver
Seasrula da Sin ver dabrunda,
magram misi saxeli _ “kolxi”
_ aTaswleulebis manZilze
ewodeboda “didi zRuis” (am-
Jamad xmelTaSua zRvis)
CrdiloeT-dasavleTiT mimde-
bare mxares _ kolxikolkix-
ia-kilikia kilixeTi (kilixeTi
anu “qi arTi”) _ aris ge-
ografiuli mxare _ gordiaSi
(gordi). Tqmulebis mixedviT,
orofas SvilisSvilia istori-
isaTvis kargad cnobili de-
vkalioni, romlis Svilia prom-
eTe, Cveneburad amirani hqvia.
“didi xnis Semdeg, ucxoelma
mtrebma gamiznulad gaavrce-
les sxva mosazreba, Seqmnes
Tqmuleba, romelSic kolxebis
_ pelazgebis erovnuli gmiri
_ zevsi sxva erovnebas mi-
akuTvnes, amiT moswyvites mis
erovnul fexvebs da viTareba
gaayalbes” (indiko kvekveskiri,
sami qarTuli saocrebis
irgvliv, gaz. “dioskuria”, 2007,
Tebervali, #38, gv. 6). magram
yvelaferi es istoriisaTvis
kargadaa cnobili da “gayal-
beba” uSedegoa.
qali “azia” daobda imas,
rom mefis asuli evrofa aziis
kontinentze daibada, da misi
saxelis miniWebas meore kon-
tinents upirebdnen, sadac mas
fexi arasodes daudgams. uk-
mayofilebas kontinentisaTvis
evrofas Serqmevis gamo, gamoTq-
vamdnen ara marto mokamaTe
qalebi, aramed sxvebic. maT
Soris herodotec, romelsac
kontinentisaTvis evrofis sax-
elis mikuTvneba usworod mi-
aCnda: msoflioSi sul sami
kontinentia (maSin ase iyo) _
evrofa, azia, libia (kontinent
libias didi xnis Semdeg ewoda
“afrika”) da samives qalis sax-
eli ewodeba, rac savsebiT
uTavboloobaao.
n. fofxaZe ayenebs sakiTxs:
“raki dadgenilia, rom Zveli
qarTuli metyvelebidan “oro-
fa”-dan gamomdinareobs kon-
tinentis damaxinjebuli sax-
eli (“evropa”), unda mivaRwioT
misi Zveli qarTveluri sax-
elis “orofa”-s aRdgenas, rac
dRemde SenarCunebuli aqvT
lazebs. kontinentis saxelis
aseT fericvalebas ara marto
saenaTmecniero mniSvneloba
aqvs, aramed is naTlad asaxavs
da warmoaCens qarTveluri
modgmis mosaxleobis udides
kulturul wvlils”.
laz-megrelebs uZveles
droSi “efuTi” (sibrZ-
nis wigni) hqoniaTlaz-megrelebs uZveles
droSi “efuTi” hqoniaT, romel-
ic dakargulad iTvleba. “efu-
Ti” aris sakacobrio
mniSvnelobis namoRvawrebis, e.i.
Sedevrebis wignis saxeli, igive
“sibrZnis krebuli”.
samegreloSi didma da pataram
icis, rom Zvel droSi arse-
bobda sibrZnis wigni “efuTi”,
rom am wignSi gadmocemuli
iyo qveynis warsuli da mo-
mavali, romelic zustad
sruldeboda da rom es aR-
niSnuli qveyana iyo Cveni sam-
yaros dasawyisi. Cans, rom
“anunaki” unda niSnavdes
“efuTs”.
garda amisa, uZveles droSi
kolx-megrelebs tyeSi “hyav-
daT” “tyaSimafa” _ “tyis mafa”
_ mefe (qali) da “oCo koCi”.
“oCo koCi” iTvleba uZlieres,
uZlevel arsebad, romelic
uwesrigobas ebrZoda, ara mx-
olod tyeSi, aramed yvelgan.
tyis mbrZanebeli miTologiaSi
tyis mefe qalia.
mkvlevari indiko kvekveskiri
wers, rom qarTuli warmar-
Tuli epoqa 7 aTas welze
mets miiTvlis, rom “bibliamde”
xuTi qarTuli wigni arsebob-
da: 1. “efuTi” _ 7 aTasi wlis;
2. “margaliTi” _ 7 aTasi wlis;
3. “tofSa” _ 3.500 wlis; 4.
“tabu” _ 3.500 wlis; 5. “oqros
sawmisi” (“kvirbi”) _ 3.300 wlis
da Semdeg agrZelebs: “efuT”-s
samegrelos mkvidrni “pirvel
biblias” eZaxdnen, radgan “aTi
mcneba” pirveladve iq iyo
CamoTvlili.
is mTeli 4 aTasi wliT
uswrebda am aRiarebul wigns
(naTela fofxaZe, ras niSnavs
sityva “evropa”, gaz.
“dioskuria”, 2007 wlis agvis-
to, #44, gv. 7).
garda amisa samegrelos hyav-
da promeTe. amiranis msgavsi
sxva gmiric, romelsac erqva
aramxutu (eremxutu).
(gagrZeleba iqneba)
2011 wlis 27 ivliss, sainformacio-
analitikuri saagento „saqinformis“
saitze gamoqveynda saqarTvelos xsnis
saerTaSoriso kavSiri „naTlis mxedris“
qvemomoyvanili mimarTva:
saqarTvelos prezidents, baton mixeil
saakaSvils!
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa
dacvis ministrs, baton nikoloz ru-
ruas!
saqarTvelos sagareo saqmeTa min-
istrs, baton grigol vaSaZes!
aWaris avtonomiuri respublikis
mTavrobis Tavmjdomares, baton levan
varSalomiZes!
CvenTvis cnobili gaxda, rom stam-
bolSi 12 ivliss dawyebul msoflio
kulturaTa dReebSi monawile qveynebs
Soris aWara da saqarTvelo cal-calkea
warmodgenili. miuxedavad imisa, rom
aWara aris avtonomiuri respublika, is
aris saqarTvelos ganuyofeli nawili
da misi monawileoba am RonisZiebaSi
saqarTvelosgan damoukideblad mkafiod
mianiSnebs, rom arsebobs mizanmimarTuli
mcdeloba, aWara msoflios TvalSi su-
verenul subieqtad warmoCndes!
veWvobT, rom daiwyo SeCvevis kampania
aWaris saqarTvelosgan etapobrivi
CamoSorebisa.
saqarTvelos xsnis saerTaSoriso
kavSiri „naTlis mxedari“ vacxadebT
protests da moviTxovT, dauyovnebliv
gangvimartoT, Tu visi iniciativiT iqna
miRebuli gadawyvetileba aWaris ze-
moxsenebul RonisZiebaSi saqarTvelosgan
damoukideblad monawileobis Sesaxeb.
Tu saqarTvelos mtrebis mier Cade-
nili es qmedeba darCeba reagirebis
gareSe, CavTvliT, rom Cveni eWvi sa-
fuZvliania da saqarTvelos xelisu-
fleba Segnebulad aridebs Tavs pasux-
ismgeblobas qveynisa da eris winaSe.
saerTaSoriso aRmasrulebeli sabWos
saxeliT,
generaluri mdivani
juliana diuma
londoni, 27 ivlisi, 2011 w.
zemoT moyvanil mimarTvasTan
dakavSirebiT da imis gaTvaliswinebiT,
rom man sazogadoebaSi farTo rezonansi
gamoiwvia, rasac mohyva aRSfoTebuli
mkiTxvelis mravalricxovani satele-
fono zari redaqciaSi da, aseve, mimarTvis
aqtiuri da emociuri ganxilva sxvadasx-
va socialur qselSi (Facebook, Twitter),
saqinformi uflebamosilia ganacxados:
– saqarTvelos xsnis saerTaSoriso
kavSiri „naTlis mxedari“, romelic
evrokavSiris qveynebSi da zogierT aR-
mosavleTis saxelmwifos qarTveli di-
asporis wevrebs aerTianebs, sainforma-
cio-analitikuri saagento „saqinformis“
sainformacio partniori organizaciaa,
xolo saerTaSoriso kavSiri „naTlis
mxedris“ generaluri mdivani, qalbatoni
juliana diuma sainformacio-anali-
tikuri saagento „saqinformis“ spe-
cialuri korespondentia evrokavSiris
qveynebSi;
– sainformacio-analitikuri saagento
„saqinformis“ mTeli Jurnalisturi
koleqtivi srulebiT uWers mxars zemoT
moyvanil mimarTvas da mouwodebs
kolegebs – qarTul medias, arasam-
Tavrobo seqtors, yvelas, visTvisac Cveni
samSoblos bed-iRbali sulerTi ar
aris, mxari dauWiron mocemul mimarTvas.
SesaZloa, qarTveli sazogadoebisa da
Jurnalisturi korpusis operatiuli
reaqcia is prevenciuli zoma aRmoCndes,
romelic sakmarisi iqneba am kazusis
amosaxsnelad da momavalSi msgavsi
precedentebis Tavidan asacileblad;
– Tuki mimarTvaSi moyvanili faqti
sulac araa kazusi da mimarTvis av-
torebis mier gamoTqmuli SeSfoTeba
safuZvliania, mimarTvis adresatebs 2004
wlis maisis movlenebisa da mdinare
Woroxze xidis afeTqebas SevaxsenebT –
imas, rom, „vardebis revoluciis“ lid-
erTa moqmedebebs sazogadoebam mxari
dauWira ara mixeil saakaSvilisadmi
simpaTiis, an aslan abaSiZisadmi an-
tipaTiis gamo, aramed imis gamo, rom
isini mimarTuli iyo aWaris avtonomiis
yovelmxrivi da Seuqcevadi integraci-
isken erTiani qarTuli saxelmwifos
farglebSi, yvela Sida sazRvrisa Tu
postis moxsnisken;
– saqarTvelos prezident mixeil
saakaSvilis gansakuTrebul yuradRebas
mivapyrobT im garemoebas, rom saqarTve-
los decentralizaciisken mimarTuli
misi moqmedebebi, romlebic mdgomareobs
sakonstitucio sasamarTlos – baTumSi,
xolo saqarTvelos parlamentis –
quTaisSi gadatanaSi, pirdapir ewinaaR-
mdegeba mimarTvaSi miTiTebul SemaS-
foTebel destruqciul faqts, romelic
xazs usvams avtonomiis srul damoukide-
blobas centrisagan da msoflio
Tanamegobrobis TvalSi saqarTvelos
ganuyofel nawils – aWaras,
damoukidebel saxelmwifo subieqtad
warmoaCens;
– sainformacio-analitikuri saagento
„saqinformis“ mkiTxvelebi imeds gamoTq-
vamen, rom saqarTvelos xelisuflebas
ar daviwyebia afxazeTi, samxreT oseTi
da smenia 1921 wlis yarsis
xelSekrulebis Sesaxebac, amitomac mis-
gan elian mimarTvaSi miTiTebuli faqtis
ganmartebas. Cveni saagento mzadaa,
gamoaqveynos mimarTvis adresatTa da,
aseve, saqarTvelos umaRlesi xelisu-
flebis sxva warmomadgenelTa nebismieri
komentari Tavis saitze
www.saqinform.ge.
sainformacio-analitikuri saagento
„saqinformi“
saqinformi uflebamosilia ganacxados
ilori 119-16 agvisto 2011
,jh}b vtjs[tupf pt uf vj at ybk ufy ’t e kj ,fsfufy
jnj ,f b t kt ,b c ev sfd ht cb cbv lbl ht
yf ob kj, hbd uf vju dbv pt e ht ,bf _ tyf _
[dht kb lfy hjv fvj b. dfyc e[ ct yt ,tkc
lf [t yti yfg hfk ib uf lf rfh ufdc sdbs
mdt. ybc vt e at vfvf pt wb t h cfw rb.
jnj ,f b fc qj ,t t ,b dfh lbc at hb tyb -
sff lfo ye kb s[vt kbc oryt kbc vfu bd -
hfl7 lhj sf vcdkt kj ,f ib uf [e yt ,e -
kf bc at hb7 oe sb cja kbc vndt hb
fen dbh sfdc lf jltc qfw uf lf b ct ,e kb
itv q d ht e kf udf hb f yfl.
tyf sf db lfy ’dkb f yb b.j tz d vb e nfy -
kfl7 vfu hfv7 fk ,fs7 jnj ,f b t kt, vf
fvjfwfktc vj e [t ifdc7 hj ujhw dfpc
_ zb uj lf fvb t hb lfy vb bu hfu yt ,f evb -
cf vfh sjl fq vj cfd kts-lfcfdkts se
xhlb kj ts-cfv[htsbs mfh pt vxf nt lf
jh kt cek pt ,fc hb.
fh u]t hfs9 f[ kf dt lf ubv n rb wt,s5
_ ght cf “ht f ke hb7 j,b tm ne hb”7
v[j kjl fct sb ofh vj vbl ut ybf vt bub7
_ fv u df hfl uf vj vt[ vf e ht ,f th s-th sb
xdt yt ,e hb mfk oe kb7 hjv kbc vj cf [t -
kt t,bs cfdctf ht yt cfy cbc ath ot hf xdb -
kf nf nt ,e kb gj pbs7 _ vfu hfv cfv oe -
[f hjl [ib hfl drbs [e kj, uf pt sbc
aeh w kt, pt hf qf wfc7 bctsc7 hj vt kbw
cf th sjl cb yfv l db ktc fh it t cf ,f vt ,f...
rjvtynfhb fe wb kt ,t kb fh fhbc7 fhf -
vtl7 vby lf lfd c df rbs [ df bvbc it cf[t,7
se dby vjx vf [f7 hjv sbs mjc vt j ht
jnj ,f b f ib “hf [f ybf vo.j, h ib xfl uf
cf ,fd i dj ,f qb...
cf by nt ht cjf7 hj wf ot hb kb uf vj -
cfm dt. yt, kfl vpfl lt ,j lf7 vbc cbc oj -
ht ib lfh o ve yt ,e kb b.j se fhf fd -
nj hb? lf cf yf ybf7 hjv ,f njy vf u8at-
ntkfdfv pt ht kt afm nt ,b of hel ub yf
vrbs [ dtkc7 hj wf bub th s vf ytsc flf -
ht, lf jh jnj ,f b fc7 vhsf kbf7 gbh -
dtk jnj ,f b fc cf th sjl fh uf fx ybf
cf ,fd i dj ,f qb7 vfu hfv c]j,c fct7 dbl-
ht 2 vt j ht jnj ,f b f ib7 cf lfw hfv lt -
yb vt okbc erfy fity lf fhf [f hbc [j df yb
it yj ,f7 hj vtk vfw ths ;e ;e yf odb vfc
lf lf cfd keh yb fdc dth uf e’ kj lf
eo . kjl7 eq vth sjl xf vjl yf7 xf vj by -
uhf7 xf vj yf[ ibh lf8 ]th rb ltd vf iby7
hj wf bub ,fd i dt ,bc s dbc ew yj ,b b.j7
hj wf sf yfv lt ,j ,f pt [fk [b bybi yt ,j -
lf t7o7 xdt yt ,e hb fye mfh se kb feh -
pf e hbs... vt vt j ht jnj ,f b t kb dfh lf
hf smvf ey lf7 vof lbf xt vb cja kbc
wty n hbw bct sb dt kf vf pb lf rt sbk -
vjo .j ,b kb b.jc7 hj ujhw gbh dt kb
jnj ,f b b cff7 fy hf njv fh ey lf b.jc
fct7 se rb ot hb kbc vb [tl dbs dbv c ]t -
kt,s7 vt j ht jnj ,f b bc vt eh yt j ,f ea -
hj it’ kt ,e kbf7 [j kj gbh dt kb _ df -
kt, ibf9
hf njv ey lf b.jc ajc nf crj kbc
it yj ,fc it af ht ,e kb7 fy bc mj[ vf [b
rke ,b crj kbc tpj ib sdf kt, lfz .t nb -
kb? hj ltv lt ey lf bo dj ltc cbh w [ db -
kbs cf .j afw [jd ht ,j7 vtl gey m nb7 ,b, -
kb j st rf9 hjvkt,bw ths abw hek ib
it .e ;e kfy—7 fhw bc th sf lth sb vf qf -
pb ff ,t ljd kf sb f yb7 hj vtk ibw th sf -
lff sfd vj. hb kb cfv hto dt kj7 cf ceh -
cf sj se cf vt eh ytj cf mj yt kb7 vidt yt -
,f fhw rfy nj hf lf ve if sf cf cf lb -
kjf7 vfu hfv gf nf hf7 f[f kb it yj ,t ,bf7
cj at kb qf vbs xf, yt kt ,e kbf7 dabm -
hj,7 cf zb hjf wty n hf keh me xt, ib
kfv gb j yt ,b7 tc rfh ub vjv cf [e ht ,f bm -
yt ,j lf nhfy c gjh nb cfs dbc lf vupfd -
ht ,b cfs dbc=3
lt vjr hf nb bc ghby wb gt ,b lfy uf vjv -
lb yf ht7 vf lj yf7 xdtyt,ehj7 jnj ,f b bc
,tl-bq,fkpt uek lfv o df hb zb hb cea -
kbc [vf qf qf lt,c7 hbc s db cfw efq ht -
cfl ut vfl kb t ht ,b7 _ dt[ vb f yt ,b abm -
ht, ib tyfv ztdh sf yf cja ktkc7 _ fv ,j ,
fv lt yb lf fv lt yb ot kbf bc cf ,fd i dj
,f qb fity lfj7 sf sf mf hb ’t t ,bc cf rfl-
hbc .j af ib dfh sj8
yfr kbc v[b kt ,f lb le ,e kbf7 vt c[df
hf qf wf pt vo.lt ,f ue kb5 tcj lty ,fc -
hb tyf cf rf vf sj ge, kb rf wb bc itv ltu -
qf hjv uf cfh ]t7 bct ye uf vb ut,7 sbs -
mjc yfo .t yb db .j7 fhfvw lf fhfvw7 vb -
s ea hj xdt yt ,e hb cfl vb cbn . df wt h-
fl hj ujh uf vtm wt df7 tc vt dfh .jdtk-
lqbehj,fpt vfq kf7 sj htv eafk bt -
cjc se vbeu lt, .ehc7 vj’ q dfhc v[j -
kjl cf re sfh cj atk ib7 yf pf hts ib qf
fh it ey lj ,ty7 fk ,fs7 tctw fhbc th s-
th sb vb ptp sf uf yb bvb cf7 hjv cf gj kt -
vb rj ot hbkc f, cj ke ne hb uek u hb -
kj ,bs7 le vb kbs it[ d lt ,f hj ujhw
gbh dt kb7 bct _ vt j ht jnj ,f bf.
fvfc obyfs ths sfyfcjaktkc
itd[dlt,b s,bkbcib yfstcfdbc
ufcdtyt,fpt7 cfe,fhc itd.dt,bs7 vthvt
dbn.db5
obuyc doth smdtypt-vtsmb.
dby lfufdfkfj7 fvjvfinthlt,f
itw,eyt,ekb.
vfvfityvf-vtsmb.
vfvfxtvb hjv jwb okbc vrdlfhbfj.
tu smdtysdbc7 sjhtv xtvsdbc lqtcfw
wjw[fkbf-vtsmb.
gf ce[c vs[jd lf jhb j lt cbn . dfc
hj ujh lfu pfh lt ,b9 fv js [b j lt okbc
obyfs xf dt ,vt,b vf hf sj yek ,h’j kf -
ib7 hj vtk cfw jnj ,f b t kt ,bc fmb ktd-
cbc mec kb7 fye zfh ,fl lf utu vb kb
,jc nf yb ჰmdbf7 fv cf rbs[c jhvjw lf [es oe sb f y cf -
nf kt db pbj uf lf wt vfcfw vb de’ q dyb7 cf -
sf e hbs5 _ jhb vt eh yt j ,f7 jhb it lt -
ub... vt uj yf cfm vtc ti dt kt ,j lf7 vfu hfv
hj ujhw fv ]t hfl7 fhw vf iby uf af xe -
yt ,e kf ,ex mbw rb jhb dt jnj ,f b f ib.
bvt lc vfbyw fh uf lf db oe hfds7 vbd -
lut,-vjdlut,bs7 pj ub vt nfl uf bh -
]t,f7 pj ub _ yfr kt ,fl lf fb7 uf th sb -
f yt ,e kb ’f kbs it e’ kt ,t kc vj df [th -
[t,s _ jnj ,f b bc vt ,jc n yt j ,bc cf, -
zj sf vt eh yt j ,fc ghj ab kb it tw d-
f kt,f7 ce, n hj gb re kb rek ne ht ,bc
vofh vj t ,t kb uf[ lt,f7 sev wf udf hb fy -
[ yj ,bs vteh yt j ,fv ’dt kt ,e hfl ey lf
ob rjc mfy wbc ufv o . dt nb ndbh sb _ @%))
nj yf ,jc n yt e kb=
’e ’ev nt vtn.dbc5 fvfu lfhvf ,hb uf -
lbhvf7 [e zez s vb fyvf [e ne if ’f ’e fv7
cf ve if jc sf db lf fyt ,f7 db yf b lfy fob
wf hb t kb lfgb ht ,t ,bs jnf ,f b t kt,c
gkfy nf wb f ib dt hfa hbs it b. df yj.
peh ub it em wt db fs cfv cf [e hbc s dbc
vrkfd vj eq ktk vt ,jc n yt t,c5 lb yf hf
uf vb cj yb fc7 ea hjc-evwhjcb lf-’vbc
vj f vf ut sty ujc7 sty ubp at nt kf dfc7
vem sfl ja kbc q d hf fhf dbc t[f kb ct ,f7
iby x[bh rt lt kf j,c.
fct sbf seh vt xdt yb cf th sj cfn rb -
df hb7 fct sb fn vjc at hjc lf [fn dfc db -
cf [fd lb vbp yfl7 hj wf rf kfvc [tkc
drb lt, lb8 fct sb ce kbc r dt st ,bs lfd -
ve[ nek dfh f[ kfw7 it e lf ht ,tk ie -
hj ,e vec jhb okbs vj ij ht ,e kb7 lf
vt gf nb t ,f7 fk ,fs7 jnj ,f bfc .dt kf
ghj, kt vbc s dbc se dth vj db wf kt vf -
iby-vtsmb7 _ dt ,f f ct ,b abm ht, ib ew -
yj, jgj ytync7 _ fo eie f kjl xtvc
ufv he lt ,ek a fm nt, ptw vj uf[ ct yt,7 vf -
lj yf7 xdt yt ,e hj7 _ dfu h ’t kt, rf vfsc
f, c n hfm nek sf yf cja ktk sfy7 _ cf -
,fd i dj ,f qbc bc it yj ,f cf nt kt db pbj
uf lf wt vbc vjv pf lt ,bc gt hb jl ib ]t b -
hf yb dbs uf vj b .e ht ,j lf7 vfu hfv hfl -
uf yfw cfc vt kb o.kbc ghj, kt vf dth
vju dfh lf7 ˜ghjtmnb fh nt pe kb zbc
ufs[ hfc fh bs df kbc ob yt, lf7 cj atkc
rb wty n hf kb pt ,e kb o.fk uf. df yb kj ,f
fh uf fx y lf7 cf pj uf lj t ,fv fh xf b ,f hf7
lf se f[ kf [ct yt ,e kb lf ot ct ,e kt ,f
vfh s kfw ityc cbn . dt,c it t cf ,f vt ,f _
gfh nf [bf7 ,f hf mf kf xdty7 lb lb itw -
lj vf vju d c d kbf7 egfn hj yj ,bs lfu -
db qe gfdc.
[jv uf ub uj ybf7 egfn hj yj tr kt cb fc
ti vf rt ,b lf t ea k yt yj lf uf cfr db hb hf
fhbc okj ,bs uf vj rt nb kb7 flf vb f ybc
ep hey dt kj ,fc vjr kt ,e kb it yj ,f uf -
dt hf yt ,e kb .j-vtsmb7 vt c[df hf vt pt
vo.lt ,f ue kb7 vf lj yf7 xdt yt ,e hj5
vfbyw lf vf byw fv ,jh , kt, pt fv [tl -
ht ,e kb rf wbc ot hb kbc uf vjv pt dt ,fc
ew lb lb7 hjv vf ve kbi db kj ,bc ’fh q -
db fu nj rt ,j lf9 hf njv mdt .f yf fh itc -
’f hbs9
hj wf ty ueh pt uf lf cfc d ktk [blc
vj bs [jds7 mel pt rf wb at [t, ib xf e -
dfh lt ,bs wt rfc bv l hj by ltk vlb dfyc7
,f njy tle fhl it dfh l yf ’tc.
uf yf crj kfw vcufd cb th s ce kjd yt -
,bc it lf ufl fh fit yt ,e kf7 fy _ bc
]dfh w ve kb ,f uf-,fqb7 vfu hfv hf fp -
hb fmdc .j dt kb dtc se rb fh ct ,ekc
vjed kt kj ,bs lf dfm wtds-vtsmb.
vt ht lf7 gbh dt kb jnj ,f b fc wtynhc
hjv itჰ[f hb7 vf lj yf7 xdt yt ,e hj7 xf t -rbs [t lfh ,f b ctk [fk[c8 vfh sf kbf7
e[e wt cb yj xj sf rf kfy ’t uf ce kf ufq -
vf7 vf hbk pt7 cf re sf hb w[db hbc vsfu -
ht [b kt ,bs7 vfu hfv c[dt, vf [jv bwb fy5
cfv rb kju hfv vei nb fy vf gb kf ct mf yb fv7
[f hbc s df kt ,f .bh vbp vf ,h’ty rfw vf rfg -
nj kj ue fv se sb st, vj qe yek vf re -
re bf vtc [b fv sey lfw7 lqt yb f lfu mfhdbc
rhb f kj cfyc hjv fo dt st,c lf ,fv ,ek -
ifh d kb fy ve[ kt, sfy7 hjv xdt yb hf b j -
ye kb wty n hb uf kb ˜hfw vlb yf ht
qfkbcbc7 qf kb’ ufc7 bub dt qt kbc gb -
hbc he ce kb of rbs [ dff7 “Гали”7 ]thvj uj yb kbw fh fhbc7 hj wf fm7 atc dt, -
vf ufh jnj ,f b f ib cf f hf rj ,fp hj ,t ,b
bvf hst ,f? uf vjat yty lem yt, ib afh s -
kt ekc lf f, ht ie vt ekc ’vt ,b [e at yb -
t ,b _ st lj7 ,t ub7 rb hb kt lf lj vt7
sjd kb dbs mfs mf sfc se pfa hf yf cf dbs
obs kt,c8
uf vj b nf yty lf[ kt, pt bhf yek hf -
/fs ke revc lf seh mek if mfh -.b yekc7
’f ’f vb ’t t ,bc yf jc nf nfh mf vfh-[fy]fkc7
xfy ut kb t ,bc lf kb fy lf ut ,ek xj [f-
f[fke[c8
uf vj fv ptdt, ty jnj ,f b t kbc vt wf lb -
yt j ,bs tyf cf lf gbhc ief se hf vt
bs m vt ,f5 fhbc ]b hb sb kt df yb fc vby -
ljh pt7 cf lfw fo rf vt xt ,bc cf yt ,bd hj
nkf gj t ,bc cbv hfd ktf7 fm gbh dt kj ,fc
fhf dbc lf es vj,c re ze ut kt yf vj wbw -
m ye kb7 rdth w [b dbs itr he kb vth ybs8
w[t ybc vjh mb fc sfh xbf tyfw d kt ,f.
nhb f kt,c ub ufy ne hb rf he ct kb7
seh me kb cfy l kt ,b se jx [j vt ke hf -
yb bndb h st ,f s[b kbs7 rfr kbc7 of, -
kbc [bc vf cf kbs7 vjr ktl7 w[jd ht ,f
leqc lf ufl vjleqc.
vt jht jnj ,f bf7 bub dt rey s [e j nj -
,f b fl oj lt ,e kb rb _ cek hf qfw fsb
ot kb of lbf uf vb]dybf gbh dtkc lf it -
lf ht ,bs vjr h ’f kt ,e kb bth cf [b c sef7
cf ufy uf ij fhf at hbf7 vjc rj dbw [tkbc
thsb vjcvbs hjlb fit yt ,e kf8 ewt,
wf sfv , ]t yt,c ye vjd c s[jds cbg mdf pt
lf cf[ kt,ekc7 ce kbc vjs m vf dfl hj -
djs7 ]th atc db vj b rb ljc7 lft ae’ -
yjc7 fl ht se udb fy mfh dfc kt ,bc fq -
vfh s dbc ;f vbw lfl ut ,f-vtsmb7
kb vj yb hjv cf se sb rek ne hff7 vf -
lj yf7 xdt yt ,e hj7 fh utc ofd kt ,f7 vfc pt
lfv qeg dt kfl vjm vt lt,c .by df7 fvb n-
j vfw uf vj t .jaf se fhf lb l jnj ,f b -
fc gf nf hf7 bv sf dbs dt kb vj yf hb e vt ,bc
vity t, kj ,fc it de lut,bs7 fvb cb vjo vt -
yb jhb dt uf[ kf dfhs7 v[j kjl yj xj
sf rf kfy ’t lf cfv fhf lbcib uf lf, h ’f -
yt ,e kb pj ub xdt yb sf yf cja ktk b qf
xf vj ij ht ,bf cf th sj af wb aewc.
lf [e hek uhey n ib jw lf f sfv lt ჰtm -nf hb afh sj ,b vbof vjm wt e kf7 yf df -
hf e lt dbf vfh nb db se hse kb rjy -
cnhem wb t ,bs fq ybi ye kb cf dfh ue kt -
,bc ptl vb otd ybs uf lf [eh df.
]j nj .f kb xf dfc df ;bi db kb7 dth w -
kbc o .f kb dbs lf el u hj vt kb yeu pf hb7
bub dt df xb vtn cf [t kfl7 wb h rbc vb t hb
vf kf .t ,bs hjv lfu dfz .t nb yt, lf [jk -
vt sdf kt,c cnf lb jy pt7 vt mf yb pf wb bc
ce kbc xfv l u vt kbf7
vfh sf kbf7 ,fq lf lb lfy xf vj. df yb kb
db hb cf fh b.jc7 ’fk pt ’db hbf vf sb
fit yt ,f7 vfu hfv [tk v ’ q df yt kj ,bc h o -
ve yt ,bs7 ajy le re ut ,fc che kb vc[vj -
b f hj ,b lfy vt cf vt otkc vb b qt,ty7 kb -
vj yf hb e vt ,bc vit yt, kj ,fc sfy lf rfd -
ib ht ,bs jnj ,f b t kt ,bc ob yf it th sb
vj eh xt yt kb ghj, ktvf vf byw hxt ,f _
vjh ut ,e kb ntm yb rf...
_ fb7 hf udzbh lt ,fj _ vt e, yt ,f vt -
eh yt j ,bc lb htm nj hb bujh uf lt kbf7
_ ufh r dt e kb trj yj vbf vju d wf ifh ify
it ’t ybk vf hdf vbr hjn hfm njh vf7 fq cf -
ybi yf dbf bcbw7 hjv vt eh yt j ,f ib v[j -
kjl !% ჰtm nfh ptf uf it yt ,e kb ghj -
at cjh vfv aj hbfc vb th uf vj. df yb kb
.by df ufv ’ kt ]b ib “lb jc re hbf”7 lb lb
ceh db kb udfmdc lfd yth ujs c[df ]b -
it ,bw7 vzbl hj rjy nfm nt ,b lf dfv .f -
hjs vtw yb th-veifrt,sfy7 fu hts dt afh -
sjl uf vj db .t yjs vt wbn he ct j ,bc
lfh u ib cfp q dfh uf hts fh ct ,e kb uf -
vjw lb kt ,fj7
kfgfhfrbc yj vty r kf ne hek cnbkc
¬’dbhfl dt sf yfo .j ,b7 yj xj sf rf kfy ’t -
t ,b cf lf uhb if bpj hb t ,bc qf,fxpt
fq p h lbkc vt [f ve it ,f rfy wt kf he kb
cnb kb.
frb7 smdf rb ltw w[db hbc gf hf vtn ht -
,bs ub yt cbc obu y ib it cf nfy vf sf yf -
cja ktk vf5
_ .j dtk lb kf jw lf s[es vt nb rb -
kj vtn hb lfy hjv vj kf .ey lt ,f rf wb
ityc fcf it yt, kfl lf cf qj vj sb rdkfd
jw lf s[es vt nb rb kj vt nhbs of -
udfyudfklt ,f udf hb f yfl ]b ,t ufc mt kt -
,e kb7 bvbc sf yf cj atkc vj vf df kb eot -
hb f?
_ vt eh yt j ,f ib afh sjl byth ut ,f
rj ktm nb e hb b]f hf7 _ xf vtc vbc .eh ib
bujh uf lt kbfc hj lbc smve kb7 _ cf -
lfw rb ve if j ,bc tc ghju ht ce kb
ajh vf lfv rdbl h lf7 cb vby lbc cf htm nf -
hj vj cfd kb f yj ,fv $%-%) wty n ythc vb -
fq obf7 cf b ]f hj huj kt ,b fu hts dt itm -
v yb kbf vt wbn he ct j ,f ibw7 vjd kt yt,c
ht f ke hfl se itd [t lfds7 jnj ,f b t kt -
,b wbn he ct, vf vfh s kfw hjv fvjbყdfyfzf j ,b lfy7 ifh ify !^ nj yf kb vj yb
vjd r hb ats7 okt ekc tc wba hb uf fs -
vfu lt ,f7 cfg ybc ,ei nb dbs ufc r lf crtg -
nb re hb ib ib bvbc sf j ,f pt7 hjv zfh -
, nt yb fy pjk ib wbn he ct ,b dth uf b [f -
ht, l yty7 bm yt, coj htl wbn he ct ,bc
uf it yt ,ff th sf lth sb vfh st ,e kb uf -
lfo . dt nb kt ,f pqdbc gb hf vob hb yb f -
lf ut ,bc fs db ct ,bc cfm vt ib7 _ ufy vf -
yfs kt,c7 _ w[f lbf7 se rb vf sb .by d-
bc ufy lfw dbc cf rbs [bw vju dfh lt ,f.
tc ghj, kt vf f[ kj vj vf dfk ib ea -
hj cbq h vb ct ek lfr dbh dt ,fc cf zb hj -
t,c sehvt7 vfu hfv xdty s dbc f[ kf fh -
ct ,b sb bc uf[ kfds7 hjv jnj ,f b bc cf -
pj uf lj t ,bc yf obk b sf dbc lhj pt coj -
h fh xt df yc uf f rt st,c7 fh vj t hb lt,f
,b e hjr hf nb ek uf kfd yt,c7 ob yf gkfy -
pt [fk [bc cf cb wjw [ kj by nt ht ct ,b
of vjc otdc lf sbs mjc lf e ]t ht ,t kc
it’ kt,c5 yf zf j ,fh yb f lfu pt rjk [t sbc
bc nj hb f ib gbh dt kfl uf it ylt,f wbn -
he ct ,b7 lf yfh xt yb er dt ihj vbc jh uf -
yb pf wb bc uth ub kb fy ofh vfh s df pt b.j
lf vj rb lt ,e kb7 ve if j ,bc bv cnbk pt7
hj vtk vfw _ lhj sf vcdkt kj ,f ib vj -
cf[ kt j ,f ib th s ce kj df yb v[fh lf zt hf
hgj df...
vt cek c[df yf b hfl ofh vj vbcf[fdc
rjk [t sbc vj vf df kb7 xt vb rht lj bhj -
lb cfh sf yb fc7 yjxj sf rf kfy ’tc se
xjy xjh ]j ]e fc it ubh lb ’e ’ev ntc
ghfm nb rf-st j hb bc eh q dt db rfd ib hb-
sff yf cfp h lj t ,b7 fye vfh nb dfl hjv
dsmdfs7 [e sb sb sb dbs ofh vjv bl ut ybf
vf hb kbc s dbc c[dty pt [f hbc f. df yf hf
cfvjs[tcfw vju db nfyc.
erdlfdt,bc of vf kb kf af hjc sfy hjv
[f hj,c7 tctw xb yt ,e kfl uf vbw yj ,b t -
ht ,bf7 jq jyl fh ufu dfx ybf fv ofv k-
bc vj ’t, yb c ¬’f kbc [ vt df7 w[hf vsfc
bmbs dx[bh rt lt kf j,s7 hj wf .e hbc ’b -
hfcfqvjwtyt,ekf lf rb ltd ev sfd ht -
cb7 ajh ve kf xdt yb fh cj ,b cf5 hf vfw
vju r kf7 vfy dt vj ufh xb yjc=
gbh dtk jnj ,f b f ib rht ,ff lf ybi ye -
kb.
hf ,j ij yb fc cf [tk v ob aj vfy mf ybs
vj dt ie ht ,bs ie hj ,e vec rty7 fq vfc rj -
vbc sfd v ] lj vf htf7 ij sf if hfy ub fc sfy
jhvjwoesbf yb cf e, hbc itv ltu vsfd -
hj ,bc ofh vj vfl uty kfl vjv . dt ,f.
xdtyc lt kb rf neh vfckffsc ec oht,c
ot hb kt ,bc wbrkb cfv sfd hj ,j uf pt -
st, ib7 bwb fy7 wt rfc vlb df yb7 ,f nj yb
yj lfh zb sf yf df lf by nt ht ct ,e kf xt vb
ge, kb rf wb t ,bs lf lf vj rb lt ,e kt ,f
ib yf e hb vqdlkbc rdf kj ,f ptf5 jhb dt
vfy mf ybc erf yf cf kjy ib dc[tl dfhs.
jnj ,f b f ib itc dt yt ,bc cf f sb xfu dfc -
o ht,c7 vfu hfv db yf b lfy vf qf pb bc vit -
yt, kj ,bc s dbc ,t nj ybc [cyf hb vb e qb -
fs7 vt eh yt j ,bc fgf hf nbc sf yfv i hjv -
kt ,b7 rj j gt hf nb dbc ve if rt ,b se bkb -
rj wtr dfi db kbc vb th abp rek ne hbc
ufr dt sbkc vjo . dt nb kb vjc ofd kt t ,b7
th sfl ihj vj ,ty.
[fk [bc v[fh lf zt hf hjv ჰgj djc7 vt -eh yt j ,bc lb htm nj hb ue hbf ij ybf
bv sf dbs dt cja kbc rt sbk l qt j ,bc rty
lf e vbp yt,c lf tc uf cf ut ,b wff7 vfu hfv
wjl df ufv [t kb kb c]j ,bf lf cf f vb cjl
jnj ,f b bc vt ,jc n yt j ,bc vteh yt j ,fc
fhf yf b hb cf[ cf hb uf fx ybf.
df kt ,b sf lf uh’tk df lb f yb ctc [t -
,bs lfv ’b vt ,e kb vb cb ,b e ]t nb uf cf m-
fyc fh b’ kt df7 sev wf bcbw yf st kbf7
hjv ehbc rjl yt ,bc vb t hb lb lb cfm vt
xf yf cf[ ib dtf vrdlf hb7 lf jnj ,f b bc vt -
,jc nyt j ,bc vt eh yt j ,f ib .dt kfc s dbc
cf cb[f he kj ihj vbc hbn vb hjv uf vt -
at ,e kf7 eob yf ht cfl ue hbf ij yb fc
lfv cf [e ht ,ff7 vfljyf7 xdtyt,ehj.
yf ijd yb fmdc rfwc cfi db kbi db kj
lf nr,b k cb ,t htc lflfhf]t,bf sf yf -
cja kt kt ,bc vt[ cb t ht ,bc rf ,f ljy pt
cf wbc r hjd yjl7 fh esf rb kbf hec s-
dtkc cf [t kbc vj[ dt zf .j dtksf vj cf[ -
dt ztkc ij hbc lf ue hbf ij yb f of vb t -
hfl se vb f .e hf lt,c cek v yf sb ob yfg -
hbc cf ue kbc abw ht it uj yt ,fc7 xfd mj -
kjs ,b’fl cfrflhbcb rfwb?
upbc gb ht, pt mdbc lt rj hf nb e kb qj -
,t ,b fq vfh se kf7 fit yt ,e kf rf gb nf -
ke hb cf c bvby lt7 cfo .j ,b7 uf yf[ kt ,e -
kf vtw [j dt kt j ,bc ath vf7 lf cf chekc
ef[ kjd lt ,f vf qf pb bc vit yt, kj ,f7 vf -
kt vo.j, h ib xfl ut ,f vt eh yt j ,bc rfy -
nj hf7 f[fk vj cf[ kt j ,f ept b vbf ajc n-
fc7 fq vfh se kf jv ib lf qe ge kt ,bc
er d lfd cf.j ab j,t kbc rb7 vfu hfv tc .dt -
kf at hb pqdf ib odt sbf bv gth c gtm nb -
dfcsfy it lf ht ,bs7 hj vt kbw [dfk-ptu
jnj ,f b t kt ,bc sdfk oby uf bi kt ,f se-
hvt.
guri otobaia (gagrZeleba Semdeg nomerSi)
iehj,eve
ilori12 9-16 agvisto 2011
msoflios didi fexburTelebi msoflios didi fexburTelebi
iumori
mas Semdeg, rac me-19 saukuneSi in-
gliselebma aRadgines sportis uZve-
lesi saxeoba, msoflios yvela
qveyanaSi ibadebodnen didi
fexburTelebi, romlebic qmnidnen
mTel epoqas da maTi miRwevebi
oqros asoebiT iwereboda planetis
sportul istoriaSi. isini gvxi-
blavdnen Taviani safexburTo saSem-
sruleblo ostatobiT. es xdeboda
maSin, roca fexburTi is-is iyo
idgamda fexs msoflioSi da jer
kidev arsad ar iyo aSenebuli, aramc
Tu giganturi, aramed aTasmayure-
bliani stadionebic ki. magram
swored maTma ostatobam daudo sa-
Tave sportis am ulamazes saxeobas,
romelsac dRes lamis mTeli
msoflio eTayvaneba. mas Semdeg uam-
ravi didi fexburTeli moevlina
samyaros, magram Cveni rubrika mainc
win ayenebs im didi sportsmenebis
xsovnas, romelTac msoflios
ganaxlebuli saxiT uZRvnes jer
kidev Cvens welTaRricxvamde didi
xniT adre CineTSi Sobili sanaxao-
brivi sporti _ fexburTi! male
dainteresebul pirTa viwro wreSi
aRiarebuli es sanaxaoba masiur Ro-
nisZiebad iqca, ramac warmoqmna
Sesabamisi sportuli bazebis
aSenebis aucilebloba. swored war-
sulis didi fexburTelebis damsax-
urebaa, rom gvaqvs SesaniSnavi
sportuli kompleqsebi “marakana”,
“acteka”, “nou kampi”, “santiago bern-
abeu”, “luJnikebi”, “olimpiaSta-
dioni”, “hempden parki” da sxva da
sxva. swored am sportul “mon-
strebs” avseben pirTamde dRevan-
deli fexburTis “grandebi”,
romlebic mondomebiTa da war-
matebiT agrZeleben TavianTi didi
winaprebis saqmeebs.
am rubrikiT Cven gagacnobT
msoflios fexburTis pionerebsac
da im did Tanamedrove
fexburTelebsac, romlebic qmnian
msoflio fexburTis istorias.
* * *
kaxelma xeli moitexa.
megobarma uTxra: _ ara
uSavs, qorwilamde mo-
girCebao da tkiviliT
Sewuxebulma kaxelma meo-
re dResve coli moiyvana.
* * *
mowmis Cveneba sasamarT-
loSi:
_ braldebulma far-
dulidan najaxi gamoitana
da dazaralebuls TavSi
Cascxo... arada, mag
viriSvils winadRes vTx-
ove, najaxi maTxove-meTqi
da Tavi moikla, ara maqv-
so.
* * *
_ alo, kowia xar?
_ diax, batono!
_ Seni coli gavitaceT,
jer kidev cocxalia.
_ gasagebia, ra aris
saWiro?
_ 3 aTasi dolari
saRamomde moitane, Torem,
xval diliT ukan dagi-
brunebT!
* * *
_ ras mirCev, _ ekiTxeba
Zmakaci Zmakacs, _ mdidari,
biniani, fuliani qvrivi Se-
virTo Tu Raribi, magram
axalgazrda da lamazi
gogo?
_ ra Tqma unda, qvrivs
lamazi da axalgazrda
qali sjobia!.. rao, ra Tqvi,
sad cxovrobs is qvrivi?
ISSNN 1987-8966 “ilori”
avtorebs ekisrebaT pasuxismgebloba
faqtebisa da monacemebis sizusteze
redaqciis misamarTia:
Tbilisi,
baqraZis quCa #6
me-4 sarTuli
sareg. #01018002930
WWW ilori.ge
e-mail: [email protected]
reklamis ganTavseba
34-32-95 893-51-01-71
899-34-37-27
mTavari redaqtori: roland jalaRania
mT.redaqtoris moadgile: daviT qobalia
teqnikuri redaqtori: mixeil CodriSvili
gazeTis menejeri: zurab qobalia
loTi qobalias simindis
yanaSi policielebi ewvivnenrogorc saqinformis regionuli kore-
spondenti samegreloSi zugdididan gvaty-
obinebs, zugdidis municipalitetis sakre-
bulos wevrs „erovnuli sabWodan“ loTi
qobalias sofel ergetaSi ijariT aqvs
aRebuli 12 ha miwis nakveTi, sadac hibriduli
simindi aqvs daTesili.
am dReebSi policielebi yanaSi ewvivnen
loTi qobalias da policiaSi daibares.
„me mivesalmebi qveynis siZlieres, magram,
gamagebineT, rame saSiSroeba xom ar aris
mosalodneli – ver gamigia, ratom damibares
policiaSi an ra undaT CemTan yanaSi poli-
cielebs... maT ainteresebT, rodis davTese
simindi, ramdens vToxni dReSi, ras vakeTeb
yanaSi da a.S. ratom interesdebian amiT
policielebi?. me maT ratom unda davekiTxo
– rodis gavToxno simindi da ra zomis
Toxi unda Sevitano yanaSi?!. ra saqme aqvs
CemTan policias?!. soflis meurneobis Tanam-
Sromlebi rom dainteresebuliyvnen, kidev
mesmis“... – ganacxada loTi qobaliam zug-
didis sakrebulos sxdomaze da pasuxis
gacema Tavis kolegebs sTxova, magram sakre-
bulos deputatebma ganucxades, rom es sak-
iTxi sakrebulos prerogativa ar aris.
vili hendersonidaibada 1944 wlis 24 ianvars, Sot-
landiaSi.
TamaSobda klubebSi “reinjersi”
(Sotlandia), “Sefild uensdei” (in-
glisi).
“namceca” vilis ise warmatebiT rom
gaegrZelebina safexburTi kariera, ro-
gorc daiwyo, igi marTlac saukeTeso
da Seudarebel fexburTelad darCeboda
Sotlandiis fexburTis istoriaSi. mas
yvela monacemi hqonda saimisod, rom
aramc Tu didi fexburTeli, aramed
srulfasovan adamianadac ki ver Camoy-
alibebuliyo. sakmarisia vTqvaT Tunda
is, rom mas saSineli brtyelterfianoba
awuxebda da, yvela ubedurebaTan erTad,
sakmaod axlomxedvelic gaxldaT. Tavad
mixvdebiT ramdeni Sroma, varjiSi da
piradi sportuli monacemebis daxvewa
dasWirdeboda vili hendersons, rom
misabaZ fexburTelad aeRiarebinaT
meoce saukunis 20-30-iani wlebis Sot-
landiaSi. amas emateboda mudmivi travme-
bi, radgan vili Tavdauzogavad Tama-
Sobda moedanze, magram es sporsmeni
feniqsis TvisebebiT iyo dajildoebuli
bunebisagan da morigi seriozuli
travmis Semdeg, roca gulSematkivrebi
fiqrobdnen, rom vili veRarasodes iTa-
maSebda did fexburTs, maT gasaxarad
es “jiuti” fexburTeli kvlav gamoCn-
deboda xolme moedanze da saswaulebs
axdenda. vili hendersoni SeumCnevlad
Semovida jer Sotlandiur, Semdeg ki
msoflio fexburTSi. igi sul 15 wlisa
iyo, roca pirvelad gamovida safexbur-
To moedanze, oci wlisas ki, glazgos
“reinjersisa” da Sotlandiis nakrebis
SemadgenlobaSi, ukve mopovebuli hqonda
mravali regalia da maRali sportuli
tituli. vili hendersonma sul 29 matCi
Caatara Sotlandiis erovnuli nakrebis
SemadgenlobaSi, magram Cinebuli TamaSiT
daamaxsovra Tavi msoflio fexburTis
gulSematkivrebs.
jefi herstidaibada 1941 wlis 8 dekembers, in-
glisSi.
TamaSobda safexburTo klubebSi
“vest hemi” da “stoki” (inglisi).
jefi hersti fexburTis misi Taname-
drove specialistebis mier aRiarebuli
iqna im did fexburTelad, romelsac
fantastiuri saqmeebis qmna ZaluZda.
igi gaxldaT imdenad zorba tanis da
erTis SexedviT zanti da mouxeSavi,
rom ucxo Tvali masSi sportis Zalos-
nobis saxis warmomadgenels ufro Seam-
Cnevda, vidre zeswraf da maRalteqnikur
fexburTels. vidre fexburTis special-
istebi misi fizikuri monacemebiT
msjelobdnen, jefi hersti araerTgzis
gamxdara maTi sastiki kritikis obieqti.
magram yvela prognozisa da uaRresad
“kompetenturi” daskvnebis miuxedavad
hersts gahqonda da gahqonda golebi
mowinaaRmdegis karSi, riTac male mouRo
bolo usafuZvlo miTqma-moTqmebs misi
arasakmarisi sportuli monacemebis
Taobaze. evropis ligis Tasebis gaTa-
maSebaSi jefi herstma 46 goli gaitana,
inglisis Tasis gaTamaSebaSi ki 29
goli, rac im droisaTvis samkaod maR-
ali maCvenebeli gaxldaT. magram, misi
yvelaze didi warmateba gaxldaT is
sami goli, romelic herstma 1966 wlis
msoflio Cempionatis finalur matCSi
gaitana germaniis federaciuli respub-
likis nakrebis karSi. swored jefi
herstis “heT Trikis” wyalobiT gaxda
inglisis nakrebi maSin msoflio Cempi-
oni. ramdenime wlis Semdeg jefi hersti
inglisis dedofalma raindis tituliT
daajildova da “seris” wodeba uboZa.
iseve, rogorc sxva mravali warmatebuli
fexburTeli, karieris damTavrebis
Semdeg herstma mwvrTnelobas mihyo
xeli da “Celsis” Caudga saTaveSi,
Semdeg ki sportul biznesSi
gadainacvla da sportsaqonlis
reklamirebaze muSaobda.
Jairzinio (Jair ventura
filio)daibada 1944 wlis 25 dekembers
braziliaSi.
TamaSobda klubebSi “botafogo”
(brazilia), “marseli” (safrangeTi),
“kruzeiro” (brazilia) da “portugeza”
(portugalia).
Jairzinio didi garinCas Rirseul
memkvidred iTvleboda rogorc
braziliis safexburTo nakrebSi, aseve
klub “botafogoSi”. igi jer kidev 15
wlisa iyo, roca quCis fexburTs Tavi
gaaneba, mSobliuri qalaqi kaSiasi das-
tova da profesiuli kontraqti gaafor-
ma msoflios erT-erT avtoritetul
gund “botafogosTan”. misma varskvlavma
inglisSi gaibrwyina 1966 wlis msoflio
Cempionatze, saboloo aRiareba ki movida
1970 wlis msoflio Cempionatze, roca
sastarto turnirze CexeTis sakmaod
Zlier safexburTo nakrebs gautana 2
upasuxo goli, finalSi ki italielebis
nakrebs gautana goli. es msoflio Cem-
pionati imiTac iyo RirSesaniSnavi
JairziniosaTvis, rom mas yvela matCSi
gahqonda TiTo an ori goli. igi ramde-
nadac didi fexburTeli iyo, imdenad
gamoirCeoda udisciplinobiTac, ris
gamoc Tavi gaaneba “marselSi” TamaSs
da samSobloSi dabrunda. braziliaSi
kidev erTxel gaibrwyina Jairzinios
varskvlavma _ 32 wlis asakSi man
“kruzeiros” SemadgenlobaSi liberta-
dosis Tasi moipova, riTac daainteresa
italieli fexburTis menejerebi. am-
jerad Jairzinio portugaliis “por-
tugezam” SeiZina sakmaod did Tanxad,
magram arCevanSi arc Semcdaran, radgan,
miuxedavad soliduri asakisa, Jairziniom
saocari energiisa da teqnikis wyalobiT
mravaljer gaaxara fexburTis gulSe-
matkivari lamazi da Sedegiani Tama-
SiT.
giorgi jalaRania
zugdidis devnilTa
poliklinikaSi afxazi
pacientebic
mkurnalobenrogorc saqinformis regionuli ko-
respondenti samegreloSi zugdididan
gvatyobinebs, zugdidSi ganTavsebuli
afxazeTidan devnilTa poliklinikis
xelmZRvanel Tamaz janaSias gancx-
adebiT, poliklinikaSi TiTqmis
yoveldRiurad modian afxazi
erovnebis moqalaqeebi samkurnalod.
„am dReebSi 5 afxazi avadmyofi
movida CvenTan. modian ara marto oCam-
Ciridan da tyvarCelidan, aramed gu-
dauTidanac, magram problema maTi
mkurnalobaa. jerjerobiT vaxerxebT
Zveli nacnobobiT maT momsaxurebas,
magram – sanamde?!.“ – ganacxada Tamaz
janaSiam. misi TqmiT, afxazebis mosax-
urebaSi problemebs qmnis daufinanse-
bloba, transportireba da qarTuli
pasportebis uqonloba. „ukve 120 afxazi
pacienti gvyavs gatarebuli, mad-
loblebi arian, magram, samwuxarod,
maTgan jer ar momismenia, eTqvaT –
afxazeTSi, soxumSi Sevxvedriliyavi-
To“, – aRniSna Tamaz janaSiam.
saqinformi
sagangaSo statistikasaqarTvelos farglebs gareT imyofeba
saqarTvelos ekonomikurad aqtiuri
mosaxleobisa da dasaqmebulebis TiTqmis
30-30% da daqiravebiT dasaqmebulTa naxevarze
meti. es cifrebi saxelmwifo statistikidan
aris aRebuli. realuri mdgomareoba
gacilebiT mZimea.
SromiTi migrantebi uzrunvelyofen gamo-
muSavebuli Tanxebis mniSvnelovani nawilis
repatriacias samSobloSi. sabanko arxebiT
yovelwliurad Semosuli Tanxebis moculoba
1 miliards aWarbebs, eqspertebs miaCniaT,
rom aRricxuli da aRuricxavi jamSi 3 mil-
iardze metia.
eqspertTa azriT, qveynis gareT iZulebiT
gasuli TiToeuli adamiani irCens sakuTar
Tavs da SimSiliT sikvdilisagan icavs or-
sam axlobels. es marTlac sagangaSoa.
aRniSnuli resursi Tanxobrivad saqarTve-
los SinameurneobaTa mTliani Semosavlebis
30 procentis tolia, xolo bolo wlebis
(2009-2010 ww.) saSualo maCvenebeli ki TiTqmis
1.5-jer aRemateba saqarTveloSi ganxor-
cielebuli pirdapiri ucxouri investiciebis
moculobas.
saqarTveloSi yoveli 1000 mcxovrebidan
daqiravebiT dasaqmebulia 140, ruseTSi –
daaxloebiT 370, aSS-Si – 426.